žvelgti reikšmė
Kas yra žvelgti? 1 žvel̃gti, -ia, -ė intr. KBII155, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. R, MŽ, S.Dauk, N, ŠT85, 224 kreipti akis, žvilgsnį, žiūrėti: Pro šalį eidamas žvelk, kas ten dedas J. Gražus miestukas: teip kur žvel̃gsi, čia visur y[ra] pušynai Jdr. Kad tau į gyvenimą blogai daros, žvel̃k ant paveikslo Plšk. Viena ake katilą žiūru, kita į vaiką žvelgù – dar iškris Krš. Aš žvelgiaũ pro duris į kuknę KBI18. Jau nežvelgė viena į kitą, tik abi galvoja, kad tik man, kad tik man tektų už vyrą DvP164. Senis stovėjo pasikūprinęs ir žvelgė pro šalį V.Bub. Grėtė stovi prie lango ir žvelgia šėlstančių marių link I.Simon. Kiek kartų čia, žvelgiant nuo šito aukšto kalno į miestą, neramiai daužydavosi širdis J.Ap. Pasakė kuo nuoširdžiausiai, paimdamas ją už rankų ir žvelgdamas tiesiai į akis J.Avyž. Žvelk nors skersakia į jįjį, tik duok jam pagalbą J. Vai, sesule, žvelk į dangų, į darželio radastas! B.Sruog. Jis gali žvel̃gt nekaltum akim į kiekvieną žmogų Rs. Tad ji vėl žvelgė į jį ilgai ir tyliai Vd. Mano akys žvelgia išsiilgdamos tavęspi Kel1864,89. Nepaliaus juk niekad akys degti, žvelgt kažkur toliau! J.Aist. Visi, kurie praeita, muša rankomis, žvelgia ant tavęs ir krato galvą ant dukteres Jeruzalem BBRd2,15. 2. prk. būti nukreiptam į ką: Apsiblaususi gruodžio saulė žvelgia pro vaismedžių kamienus J.Avyž. Iš giedro dangaus pro obelų viršūnes žvelgė sudilusi delčia V.Bub. Pro didelį langą į palatą žvelgė žemai slenkantys debesys rš. 3. prk. kreipti dėmesį, paisyti, vertinti: Nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus žvel̃gia jie, kai [laiškanešiams] algas skiria Plv. Ir vėl jis (senis Šimonis) pilnas geros vilties žvelgia į ateitį I.Simon. Žvelgiu į tolius amžinybės balzganos J.Aist. Jei mės atgal žvel̃giam į praeitį, tai turiam sakytie, kad žmonės vis tas pačias klaidas daro Ktč. Kad mes ant prašokusiojo meto atgal žvelgiam ir jį apsižiūrim nuo pradžios iki galo, tai jis mums yra lyg kaip diena, kurią mes tikt vakar praleidę Kel1864,205. Kad nenorėdamas ką išgirsi, tuojaus žvelk į sumenę savo M.Valanč. O krikščionys ne vien stiepės susilygindami su žmonėmis kito tikėjimo, bet jų tarpe evangeliškieji žvelgė žemyn į katalikus, katalikai į evangelikus Vd. Kaip rodo jo kūryba ir pasisakymai, A. Baranauskas į tautosaką žvelgė daugiau poeto, bet ne mokslininko folkloristo ar etnografo akimis LKXIX240. Žvelgdamas į Don Kichoto vidų, aš pamačiau jo išorę rš. | Mes nuo to dalyko šalin žvel̃giam KI31-32. Didvyris visada žvelgia į tolį ir nemato, kas vyksta šalia jo A.Škėm. ◊ mir̃čiai į akìs žvel̃gti patekti į pavojingą padėtį: Ne veltui paaukota jaunystė, ne veltui kentėta ir žvelgta mirčiai į akis rš. Karys nuolat žvelgdavo mirčiai į akis rš. \ žvelgti; antžvelgti; apžvelgti; atžvelgti; įžvelgti; nužvelgti; pažvelgti; peržvelgti; pražvelgti; prižvelgti; sužvelgti; užžvelgti
2 žvel̃gti, -sta, -o intr. KŽ; SD15, Sut, N, [K], BzBkI171, LVIV764 plepėti.
žvelgti junginiai
- (pa)žiūrėti, (pa)žvelgti, (pa)žvelgti, susimąsčius žvelgti, žvelgti į