delčia reikšmė

Kas yra delčia? delčià sf. (4) 1. R258, CI29, K, Als paskutinė mėnesio fazė, senas mėnuo: Vakar buvo mėnulio delčià Dkš. Nubalusi mėnulio delčia žiūrėjo pro Šilų trobos langelį LzP. Balandžio delčiõ[je] jaučio treigio ragas įšąla J. Delčiai jau padavė, bus giedra J. Skersk kiaulę delčioj – skalsi mėsa bus Pn. Reik medžius kirsti į del̃čią, trandys neės Gs. | Nusišluostė delčia (delčios forma) praplikusią kaktą A.Vencl. ^ Išdilsi kaip delčios mėnuo, sudžiūsi kaip liekno švendrė LTR. Kai delčià dilo (sirgo, nyko) Sch108. Atėjęs pasėdėjo ir kap delčià išdilo (nieko nesakęs išėjo) Gs. ║ R8 mėnulio dilimas. 2. apatinė baltoji nago dalis, mėnulis: Jos rankos nagų del̃čios labai ryškios Pn. Jis stebėjosi šitais plonais pirštais, baltomis delčiomis naguose rš. 3. rš bot. rykštinė karpažolė (Euphorbia virgata). ◊ ant delčiõs eĩti; N nusigyventi.

delčia sinonimai

Ką reiškia žodis delčiagalis? Visi terminai iš raidės D.