pažvelgti reikšmė
Kas yra pažvelgti? 1 pažvel̃gti, -ia (pàžvelgia Rs, Vdk), pàžvelgė DŽ, NdŽ, KŽ; SC48, S.Dauk, Sut, M 1. intr. atkreipti akis, trumpai pažiūrėti: Vieną sykį pažvel̃gs į aną, nėko nesakys Als. Vėl grįžo, kaži kaip biškį tepàžvelgė Trk. Ant vieną kartą pàžvelgu, ka vienas bėr gėraitis Gd. Nenora [valdininkai] dirbti: į žmogaus popierius i žvelgte nepàžvelga Rdn. Man gėda į akis žmonėm pažvelgt B.Sruog. Nė skersas nepažvelgė [į Katrę], paliko bedrybsančią Žem. Pažvel̃gsu: y[ra] tėvukas a nėr [namie] Krž. Da ta naktis tokia miglota, ir aš teip nepàžvelgiau Vž. Matai, į saulę nepàžvelgiau, dar saulė gražiai tebšvietė Nv. Kame pažvelgsi akimi, aplinkui žmonės svetimi, taip liūdna vien vienam Mair. Pažvelk tiktai į padarą veido mergaičių – juk kiekviename kieme atrasi senovės klasiškus veidus A1884,63(J.Šliūp). Pažvelk pažvelk girelėn, ar nejoja bernelis LLDII310(Auk). Ponas tepažvelg savo veidu ant mūsų ir testov mumus mylastyvas Mž146. | prk.: Mes tada galėsime pažvelgti kiekvienam žmogui į sielą neskubėdami rš. | refl.: Lenkų riteriai vienas į antrą pasižvelgdami įmauna kalavijus makštysna V.Krėv. Ramiai kol kas sėdėjo namie, pasižvelgdamas į kaimyno kiemą, ar tasai tik nerengia jau rogių V.Krėv. 2. intr. prk. nukrypti, pakrypti: Rudens saulė retai kada pažvelgia į žemę sp. Žvaigždutės mirksi ten aukštai, mėnulis pažvelgia šaltai S.Nėr. 3. intr. prk. pasidomėti: Kur tik pàžvelgi, pesas">pešas, mušas, nora visi kariauti Rdn. Drąsiai tik pažvelkit ir išvysit amžiną gyvybę, bekylančią iš Amžinos ugnies Vd. ║ patyrinėti, pasigilinti: Ne pro šalį bus čia pažvelgti ant dabos, būdo ir apsiejimų tos gadynės lietuvių ir žemaičių S.Dauk. Norėčiau apie ją (Jauniaus gramatiką) kiek plačiau ir aš pakalbėti – pažvelgti į jos rašybą, kalbos mokslą LTII317(J.Jabl). Į ateitį įmanoma pažvelgti vien dvasios akimis, todėl gal ir nereikia norėti, ko protas negali R.Gran. 4. intr. prk. įvertinti: Sugebėjimas pažvelgti į save tarsi iš šalies, kritiškai – didelė jėga E.Miež. Realizmas į žmogų pažvelgė kaip į socialinį reiškinį rš. 5. tr. pamatyti: Kurius jis iš pirm pažvelgė, tus taipajag paskyrė, idant jie būtų lygūs paveikslui sūnaus jo VlnE163. 6. tr., intr. NdŽ, Krš pasaugoti, prižiūrėti: Aš dar savo žąsinus pažvel̃gsu Pvn. Tu išeitum, į tą karvę pažvel̃gtum, kad ana neužvirstum Prk. Pažvel̃k ir ant mano gyvolių ten būdamas J. Tėveli, pažvel̃k tą vaikiuką Škt. Aš vis jau darbuodamos pàžvelgu jau Gd. \ žvelgti; antžvelgti; apžvelgti; atžvelgti; įžvelgti; nužvelgti; pažvelgti; peržvelgti; pražvelgti; prižvelgti; sužvelgti; užžvelgti