pūpt reikšmė

Kas yra pūpt? pū́pt interj. 1. šlumšt (smarkiam nukritimui, parvirtimui nusakyti): Tik pū́pt tokian patalan kaip pūkuos minkštan Mžš. Tiktai pū́pt ir nukrito maišas nuo vežimo Dgl. Kad macnas alus, sriūbt ir pū́pt (išgeri, ir tuoj jėgas atima) Škn. Paeik ant pievos už karvių, pū́pt ant pilvo, ir gulėk, kol pietų pašauksiu Jn. Čia pū́pt išvirstu pri lovos Erž. Kai jis mane nutvėrė, pū́pt i parmetė Jrb. Ant kelių pū́pt suklupo Užv. Pū́pt vaikas upėn ir pasnėrė Ds. 2. būbt (stipriam sudavimui žymėti): Pū́pt pū́pt i kuli su spragelu Grdm. Du kad kūlė, pū́pt, pū́pt, trins (trys) tankiau – pa pa pa Pj. Pūpt pūpt kits kitam par šonus Šts. Pūpt jam per nugarą šluota J.Jabl. Pū́pt pū́pt kerta medį Vn. Į Kalnujų bažnyčią [sviedinys] pū́pt, stogas dulkt (nulėkė) Kln.