kūlė reikšmė
Kas yra kūlė? 1 kūlė̃ sf. (4) K, KI399, NdŽ, kū̃lė (2) DŽ; SD153, R, MŽ135, N 1. javų kūlimas; kūlimo metas: Kū̃lei reikia talkininkų pasiieškoti Vkš. Jau žmonys javus suvežė, prasidės kū̃lė KlvrŽ. Kūlės metu neatsitraukdavo jis nuo arpo, aruoduose grūdus sužymėdavo tam tikrais ženklais A.Vien. Buvo ruduo, pati kūlė Vaižg. Žmonės, neveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Kūlei aviną pjovė ir alaus darė Ds. Žmonių pas tamstą kaip par kū̃lę Krš. Greiti jie žmonys: vakar tik suvežė javus, o šiandien jau kūlė̃ Rt. Jau kūlė̃ užsibaigė Vl. Ka neužsitęstų į šalčius ta kū̃lė KlvrŽ. Ilga šįmet kūlė̃, javai labai užderėjo Kv. Kū̃lė – visų bjauriausis darbas šeimynai J. Ir duonos iki naujos kūlės užteksią J.Avyž. Pirmosios kūlės duona sp. Kulia kulia, ir kūlė̃ velkas Jd. Šiandien pabaigė kūlę Km. Šiais metais pas mumis ilgai truko kū̃lė Brs. Rytais anksti girdėt mašinos staugiant – kū̃lės prasidėjo Mrj. Kūlė ateina, o lašinių nėra talkininkams Krp. | prk.: Kaip svočiutė priėjo, visa kūlė (kūlimo talkininkai) išėjo JV707. ^ Laukia kap veršis kūlė̃s (labai laukia) Tvr. Laukia ir laukia kap kiaulė kūlė̃s Ml. 2. kuliamieji javai; tam tikras kuliamų javų kiekis, vienas pirties uždžiovimas: Jau kūlė iškulta ir mynė išminta Žem. Ar kūlę kūlė, ar mynę mynė, ar molę malė – visa Napalys dirbo Vaižg. Kū̃lę jau iškūlė K.Būg. Ar daug da kūlė̃s turit? Kp. Ar daug kūlė̃s beturiat? Slnt. Turiu kūlės Rod. Kūlė mano nekulta Upt. O, da kūlė̃s daug turim! Plv. Iškuls pardien, ne Dievas žino kiek ten kū̃lės Ds. Aš jo visą kū̃lę iškūliau Lnkv. Didelę kū̃lę šįmet turėjau – rugių daug buvo Lkv. Pusę kūlė̃s jau iškūlėm Pg. Šįmet mūsų labai daug kū̃lės Trg. Kada tiek kūlė̃s reik iškulti! Ll. Šiais metais tiek kūlė̃s, kad kokias dvi savaites birbinsi Srv. Visas kūlès reikėjo savim iškulti Ub. Vieną kū̃lę jau iškūlėm Als. 3. mušimas: Tokios kūlės aš da nebuvau matęs Krtv.
2 kūlė̃ sf. ppr. pl. (4) K, NdŽ, kū̃lė (2); SD345, MŽ107, R bot. javų grybas, parazitas, paverčiantis grūdą juoda mase (Ustilago): Mūsų miežiuose yra daug kūlių Žmt. Kviečių kietųjų kūlių (Tilletia tritici) sporos J.Krišč. Kviečiukų varpos juoduoja dėl kūlių̃ gausumo Jz. Kū̃lių pilni kviečiai, šiemet bus prasti pyragai Skr. Mūs kviečiuose nė vienos kūlė̃s nėra Dkš. Kūlių apnikti varpiniai paprastai nebeuždera rš. Kviečiai kai būva labai su kūlė̃m, tai ir duona juoda Sdk. Už tavo kviečius negaliu tiek mokėt, bo yra daug kūlių Vb. Avižos kūlėtos turi daug kūlių̃ J. Šiemet kviečiuos daug kūlių, tai pyragai nebus balti Gs. Kurį metą būna daug kū̃lių, tai kviečiai sėklai jau netinka Mrj. Reik beicuoti, ir nebus kūlių̃ Kair. Nuo dažno lietaus kviečius užpuolė kūlė̃ Auk. Išvirto kūlė̃m mūsų kviečiai Ds.
3 kūlė̃ sf. (4) K, kū̃lė (2) Tl 1. SD364 medinis įrankis kalti, tvoklė: Nupjausi balkio galą, skylę išgręši, kotą įkalsi – kūlė, kur su stačia muš; kur iš vieno gabalo padirbta – gulsčia muš Škn. Pamačiau ant skiedryno čia pat didelę medinę kūlę J.Bil. Be kūlė̃s tokiem grumstam nieko nepadarysi Ds. Kap paėmė cigonas kū̃lę, kap dav[ė], tai an visos koserės užrėkė Azr. Paimk kū̃lę mietuo įkalti Vkš. Be kūlė̃s neperskelsi Nmn. Mediniai ginklai, ypačiai durtuvas su kūle, nėra menki padargai J.Jabl. Su kūle kala stulpukus į žemę Klm. Įkalė į kietą žemę baslį su kūlè Lzd. Suduok kūle, ir parskils Rs. Aš užstatysiu kirvį, o tu su kūlè pamušk Up. Jei neperskelsi šakalio, tai pakalk su kūlè Ob. Su kūlè kalk mietus į žemę J. Kartą tokia kūlè sudavus, [mietas] par mastą į žemę įlįs Krkl. Bekaldamas kuolą, suskaldžiau kū̃lę Krp. Paimk kūlę ir įkalk kuolą arkliuo pririšti Tv. Su kūlè svaigina žuvis Imb. Juozai, eikš pamušk kūlè, tai greičiau perskelsime Švn. Paimk kū̃lę ir suvaryk tą kylį į vidų Mžk. Varpos kap kū̃lės (labai didelės) Lp. Oho kumštis, kai kūlė̃ Ds. Tau galvelė kaip kūlelė, o snukelis plokščias NS195. Stora kai smalinė kūlẽlė Švnč. Trumpas drūtas kai kūlelė Ds. Bileišėnai kūlelės, kūlelės (žemi, stori), kur jūsų ožkelės, ožkelės? (d.) Ds. ^ Galvoje gal šimtas kūlių kalė (labai ūžė) rš. Klynas klyną [varo], o kūlė̃ visus Ll. Jos da ir su kūlè neažmuši (labai stipri, sveika) Ds. O audeklų tai dvi skryni kaip kūle primuštos (labai daug prikrauta, prikimšta) Blv. Žmonių kaip kūlè primušta (labai daug) Dbk. Manę iš tėvynės ir su kūlè neišmuštų (jokiu būdu neišvarytų, nesutikčiau išeiti) Ds. Kas sakė – maltinių čiūlė (sauja), kas klaũsė – smalinė kūlė̃ (pasakos pabaigimas) Tvr. 2. Trgn, Lp grūstuvas (bulvėms, kopūstams grūsti): Pasiskolinau kū̃lę kopūstam grūsti Lš. 3. toks medinis svertuvas, buožė: Jų kūlė̃ netikus: visu svaru meluoja Mlt. Kūlè svėriau, tai nežinau, ar čia teisingai atsvėriau, ar ne Užp. 4. Kp burbuolės pavidalo grūdų kekė. | prk.: Ir išsinešiau galvoje Juzumų dalykus, kaip ir pirma, ne atskirų žinių kekėje, tik sulipusius į kūlę, kaip ananaso grūdus Vaižg. 5. botago virvelės suvyniojimas, sudarantis pailgą sustorėjimą prie kilpos: Jei nesuriši geros kūlė̃s, nebus šmaikštus botagas Sdk. Nuvyk ilgą botagą, kad būtų iš ko ir kūlė̃ padirbt Užp. 6. SD140 storu galu lazda, kuoka, vėzdas: ^ Svyruoja kai ubago kūlė̃ kalnan Ktk. 7. SD92 trinka, meška. 8. Kp, Vlk, Plš bot. švendras (Typha): Mergos iš kūlių ir paduškėles pilia Ds. ◊ kū̃lę ver̃sti verstis per galvą: Ar moki kū̃lę ver̃sti? Žgč. Kūlę bevertant, galia grobai susimegzti Kv. po kūlė̃s bal̃so (balsù); kūlė̃s balsù labai toli: Išlėkė, sako, po kūlės balso, būk į Ameriką Žem. O kad neliausies vepėti, eisi savo vyru ir mergomis vedina kūlės balsu Žem. Po kūlė̃s balsù bėga žmonės iš bažnyčios J. Vyras išėjo po kūlės balsu, t. y. metus buvus, pareis J. Eik po kūlės balsu (eik po velnių)! Škn. vélnio kūlė̃ bot. toks augalas: Velnio kūlės auga prie dumblui, panašios į pupalaiškį Ds.
4 kūlė̃ sf. (4) [K] kulka: Eina kūlės kaip bitės (labai smarkiai šaudo) Jon, Ssk. ^ Ne kožnam kūlė lieta (ne kiekvienam lemta būti nušautam) N.