klynas reikšmė

Kas yra klynas? 1 ×klỹnas (l. klin) sm. (2) NdŽ, klýnas (1) K 1. M, LsB361 pleištas (skelti ar veržti): Storus medžius skaldant reikia turėti klỹnas Šš. Dar klỹną pavaryk, ir skils kelmas Ds. Tokiam rąstui perskelti reikia gero ir klỹno Mžš. Kad čia būtų gelžinis klỹnas, tai mes anus (rąstus) lengvai skaldytumėm Up. Padaryk klyną, reikia šitas ąžuolas perskelt Alv. Pasidaryk klyną, skaldysim malkas Čk. Slidus kap klevinis klynas Švnč. Nudrožk klyną kirviui užklynuoti Ldk. Užkiškite ratui klỹną, kad ratlankis nenusmuktų Smn. Užkaišiok klynùs, kad [staklių] šlaunys neišsikėstų Kp. Klyną leidžiu SD93. ^ Klỹnas klỹną varo, o kūlė visus Tv. Kas tą puodą perskels be klyno? Žem. Varyti, įvaryti klýną (spraustis, veržtis, brautis kur; įsisprausti, įsiveržti, įsibrauti kur) Kp. 2. trikampio ar keturkampio pavidalo įdūrimas, dedamas į pažastį ar kelnių tarpkojį; įsiuvas; platėjančiai sukirptas drabužio (sijono) gabalas: Klỹnas įdėtas marškiniuose, į sermėgą J. Kelnių trumpi klynai Dv. Klynukùs marškinių rankovėse įdeda Lp. Mano žakietas tai iš vienų klynų sudurstytas Lš. Mano du sijonai yra į klynùs kirpti (kirpti klynais) Brs. 3. prk. trikampio pavidalo žemės plotas, kyšulys: Ką gali tokiam klynely pasėti, kad ten su arkliu vos apsisuksi Rm. 4. kelnių užpakalis (sėdimoji dalis), tarpkojis: Kelnių klỹnas parplyšo J. Išplyšo kelnių klỹnas Stk. Vaikui dažnai kelnių klỹnas žeme velkasi Ds. | prk.: Kai jis aria, taip klyną (užpakalį) į visas puses mėto, kad devyni šunes jo nepagautų Vlkv. ^ Ar neturi tik svečio klyne (ar nepridarei kelnių), kad taip raitaisi? Grž. 5. kelnių spraga, praskiepas, antukas: Užsisek klỹną Al. 6. R trūkis, išvarža, kyla: Ana klynù serga J. Ąžuolo žievė vartojama nuo klyno išsiveržimo rš. Klynas persiveržė MŽ. Klỹnas y[ra] bjauri liga Prk. Visiems žmonėms, klynu sergantiems, pasiūlau savo paties padirbtuosius dideliai stipruosius klyno diržukus LC1887,18. 7. didelis vidurių skaudėjimas, vėrulys, grūžtis, išputimas: Klynas traukia dažniausia berniukus; vaikas rėkia, kojytes prie pilvelio riesdamas LTR. Klynuo (klynui) pjaunant, devynspėkės gėrė S.Dauk. Vakar jis visą dieną raitės, mat klỹnas vėrė Brs. ◊ į klỹną gáuti būti mušamam baudžiant: Kad neklausysi, gáusi klỹnan Kp. klỹną paléidęs apsileidęs: Ko vaikščioji klyną paleidęs? Vlkv. klỹno rū̃tai NdŽ; P kalnasargis (Selinum). klỹnas vel̃kasi žemè labai mažas: Klỹnas žemè vel̃kas, nosis viršum medžių (dedasi išdidus) Dl. klỹno žõlės; P, MitII139, LBŽ klynažolė, paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune).
2 klýnas, -a (dial.) adj. (1) J = klienas: Pons atradęs vieną mažą, klyną ponaitį bekiūtantį TP1880,42.