vėrė reikšmė

Kas yra vėrė? vėrė̃ sf. (4) 1. DŽ, NdŽ, LKGI396, Vdžg senovinis įtaisas durims varstytis (toks vyris): Durys buvo ant vėrių̃, šiaudais išpinotos Erž. 2. toks senovinis prie stulpo pritaisomas sukiojamas skersinis puodui ant ugnies užkabinti: Ant vąšo užkabino puodą, ant vėrė̃s pasuko, išvirė – pasuko į šalį Erž. 3. Up skylė, plyšys: Padėjo tus piningus į tą medį, – iškirsta jau jojo buvo jau tokia vėrė̃, – į tą vė̃rę sudėjo, užleido tą medį Pgr.