skaudėjimas reikšmė
Kas yra skaudėjimas? skaudė́jimas sm. (1) K, Rtr, DŽ; CII463, H, R, Sut, I, Ser → 1 skaudėti 1: Ligonis tur' daug peršulių, skaudė́jimų KII21. Turiu galvos skaudė́jimą Grv. Baisus skaudė́jimas: rodos, kad geležį kiša į raumenis Kbr. Karštis didžiausiasis, galvos skaudė́jimas pašėlęs Trk. Vaikščio[ja] skaudė́jimai po vidurius Žml. Kas yra danties skaudė́jimas: ne proto bėra, ne galvos Pvn. Be skaudė́jimo ištrupėjo dantys Plšk. Man be skaudė́jimo traukė tą dantį Mrj. Skaudė́jimo nė[ra], tik ašaros birsta Mžk. Aš dar tvirta ir skaudė́jimų neturiu Skr. Ožka, pajutus skaudėjimą, šoko iš urvos laukan BsPIII94. Skaudėjimas šaudosi kap gyvas (staigiai duria, diegia) Dg. Skaudėjimas aptrimo J.Jabl(Vlkv). [Pirklys] pripasakodavo aibes juokingiausių atsitikimų, nuo kurių visi raičiodavosi iki pilvo skaudėjimo J.Avyž. Kumet galva skausta, reik sutepti su beržo pupurais kaktą, plonimas – skaudė́jimas praeina Vkš. Metėlės nu vidurių skaudė́jimo, puplaiškiai nu kosulio Up. Česnakai yr nu pilvo skaudė́jimo KlvrŽ. Aš kai kada nuo vieno skaudė́jimo (visą skauda) Gs. Aš labai pasilpęs esmi, ir skaudėjimai mane didžiai apninka Ns1839,1. Gimdymo skaudėjimai, sopėjimai gimdančios R223. Skaudėjimas ją sugauna R395. Skaudėjimą regėdami, draskė rūbus, didžiai raudodami Mž437. Mano kūnas vargsta, aš kenčiu didžius skaudėjimus ir peršulius KlM751. Tu su skaudėjimu (paraštėje skaudžiai) vaikus pagimdysi BB1Moz3,16. Padaugsinsiu skaudėjimus tavo Vln52. ^ Skaudė́jimas ne už pinigus perkamas Žml. ◊ širdiẽs skaudė́jimas; N sielvartas, širdgėla: Turi skaudė́jimą širdiẽs Gs. Tau tik bereikalingai širdies skaudėjimą užduoda V.Piet. Ašaros sumažina širdies skaudėjimus rš. \ skaudėjimas; suskaudėjimas