plonimas reikšmė

Kas yra plonimas? plónimas sm. (1) Kv, Skd, Ms, Nt, Krš, plonìmas (2) End, Rt, Kv; N, [K] smilkinys: Virsdamas susidaužiau plónimą Akm. Per plónimą sudavęs, gali žmogų į kapus nuvaryti Žd. Pripuolė i pradėjo mušt į plónimus KlvrŽ. Par plónimą žmogų lengva užmušti Šll. Galva skauda su visais plonìmais Krtn. Plonìmą prakirto Kal. Pataikė į plonìmą ir užmušė ant vietos Slnt. Atrodė nebejaunas žmogus – ant plonimų pražilę plaukai spindėjo lyg pirmoji rudens šarma LzP. Kaip davė gaspadoriui su kumste par patį plonimą, tas brinkt išvirto ir numirė M.Valanč. Užsigavo plonimẽlį, šit drūžikė Užv. ◊ po plónimo niẽko nėrà trūksta proto: Jei po plónimo nė̃ko nėrà, neįsemsi to mokslo Krš.