grūžtis reikšmė
Kas yra grūžtis? 1 grūžtìs sf. (4) Kv, Ms, Jn, grū́žtis (1) J 1. vidurių skausmas, dieglys: Grūžtìs įsimetė į pilvą, ir mirė Slnt. Grūžtìs jai seniai kažin kokia įpuolė Plk. Grūžtis įlindo ir baigia žmogų J. Arklio grūžtis kilsta iš prasto pašaro, iš šalnų Vg. Grūžtìs apsistoja nu ajerų tarkuotų šaukšto Šts. Grū̃žtį turi vaikas J.Jabl. Turu viduriūse grū̃žtį Šv. Tėvas dar jaunas, ale turi viduriuose grū̃žtį Alk. Grū̃žčiai užejus, negalėjau nė atsitiesti Yl. 2. širdgėla: Kai užeina grūžtìs, tai neturiu kur dėtis Bgt. Mano džiaugsmas perėjo į rūpestį, į gėdą, į grūžtį V.Kudir. Tiktai jam viduje graužė lyg kokia grūžtis, didis neramumas jį apėmė prš. 3. skudrumas, aštrumas: Kad būtų lengvesnė dalgio grūžtìs, atlaidina dalgį – su raudonai įkaitintu gelžiu brauka par ašmenis Trš. ◊ grūžtiẽs žolė̃ gera, tanki žolė: Grūžtiẽs žolė̃ yra pati geroji, auga žardienose Vvr. Ant kalvos arkliai grauža ir grauža – ten auga grūžtiẽs žolė̃ Lkv.
2 grū́žtis sm. (1) karkvabalis: Grū́žčiai nuėdė gluosniam lapus Lzd. Višta grū́žčių prilesė Lzd.