žievė reikšmė

Kas yra žievė? žievė̃ sf. (4) KBII91, K, LsB349, J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ 1. SD33,105,158,339, R, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, M, L, ŠT25,197, BTŽ, ŽŪŽ107, LEXI35 paviršinis augalo stiebo ar šaknies sluoksnis; to sluoksnio nuluptas gabalas: Nudreskiu žievę medžio SD219. Žievė̃ sėtinio, ridiko, ropės, medžio, o tošis ant žievės beržo J. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė̃ atšoko Pv. Vasarą prisilupdavo liepų žievių̃ PnmŽ. Kiškiai nugraužė [obelų] žievès, neapirišėm, tai ir nudžiūvo Kp. Alksnio žievė̃ lūžta Kpč. Nuo visų obelų, nuo visų medelių žiẽvės atsiknojo, kaip ir nulupiotos Plvn. Juodalksnio skutam žievẽlę šitą, [v]antos lapų, šieno sinklius parenkam [margučiams dažyti] Aln. Tą žiẽvę skuta, deda puodan – ruda sunka palieka Žb. Piemenys iš žilvičio žievė̃s išsisukdavo įvairias birbynes, dūdeles Plv. Šaltekšnio žievès skuta i parduoda Rš. Ąžuolų žievė̃ gydo visokius grybelius nuo kojų Graž. Sudedi matkus tarp žievių̃ ir pavirini Kp. Vyžas pynė iš karnų: išpjauna karnas iš žievė̃s liepų Kpč. Ąžuolo žievė̃ gerai dantim Dglš. Kiškelis žiemą žievė̃s pagriaužia i sotus Ėr. Kempinė ąžuolo da geriau už žiẽvę: didesnis vaistas Švnč. Ta josios (liepos) žievė̃ apžėlus tokia samana Iš. Zuikiai i medžių žievès šįmet nulupo Jrb. Žievių̃ šermukšnio prisiskutu – nuog skrandžio tai vaistai Dg. Ąžuolo žiẽvės darymams J. Tik nugelto lapai, nusilupė žievė̃ [obelaitės] Klt. Beržo žiẽvę galì atlupt Šlčn. Perūno beržan kap duota iš viršaus, žievė̃ ir nudaužta Grv. Ankslių žievių̃ parsinešam ir dažom Kpč. Dažų nebūdavo gerų, tai nuo karklų žievès lupa, būdavo Pnm. Tą žiẽvę apipjausi, numausi, nupjausi tą medelį, čia paliksi tokią mažą skylelę, i pūsi Žd. Pieminys liuob trūbą pasidirbs iš žievė̃s medžio Plt. Kai jau knojas liepų žievė̃, pamerki, išmirksta, tada plūšas išplėši Skp. Juodalksnio žievė̃s spalva ruda, kai įdedi da surūdijusių geležų – amžinas dažas Bsg. Iš to beržo jau nieko neišeis – žievė̃ plyšėta, tik malkom Brb. Įdedam serbentų šakų, ąžuolo žievių̃ [į sulą] Pin. Labai drūta žievė̃ guobos Bsg. Jovaro žievė̃ stora kieta Trg. Karvė prazulino beržui žiẽvę Ds. Žievė ant šaknimis yra stipresnė nekaip ant kamėnu S.Dauk. Įsikirtęs į drebulę, tašė žievę genys, ieškodamas kirminų A.Vaičiul. | prk.: Tojyg yra rykštelė, ant kurios nei šaka pirmgimės, nei žievė̃ visų dienų nuodėmes nepastovėjo DP396. ^ Juodos [rankos], sudiržusios, šiurkščios kaip seno medžio žievė J.Mik. Obulai kieti kaip medžio žievė̃, neskani End. Britki liga adros, britki – išberia visą kūną kap žievė̃ Srj. Buvo kap žievè visa tokia (instr.) (sirgo niežais) Srj. Į girią jojęs ką pirma kerti? – Žievę B. ║ ppr. pl. medžio stiebo ar šaknies paviršinio sluoksnio gabalėlių nuoviras: Žievėsù išmirkia OG237. Obelių žievėsè liuob dažys [audinius] Pvn. Tai nebuvo kvorbų šitų, dažė ąžuolo žievė̃j Dg. Karklų žievė̃m tai pilkai nudažo, alksnių tai rudai Kp. Ąžuolų žievė̃m dažydavom, kaštonais, tai labai visokie [margučiai] išeidavo PnmR. Drobinius, pakulinius siūlus dažydavo su alksnio žievė̃m Sk. Alksnio žiẽvės labai kanda (dažo) rankas Prn. Ąžuolo žievìkėms dažydavo, rudai išeidavo Krž. Mes dažėm drabužius su ąžuolo žievė̃ms Plt. Ąžuolo žievès nuo škripulo duoda Klt. 2. lupena, skutena, nuolupa; augalų vaisių luobelė: Bulbas išverda su žievè, nulupa ir kepa su spirginiais Svn. Bulbių žiẽvės da plonos i lupas Vdk. Rūgštą pieną ir bulbių su žievė̃m valgyt reikėjo Jnšk. Nusiskutinėji [bulvės] žievìkę, apskrebini i valgai PnmŽ. Nuplaunu žieveles bulbų, išverdu [ožkai] Ps. Senų bulbių išverda su žievė̃m, ojei, kaip skanu Krk. Ropučių žiẽvės kiaulėms Plšk. Kokios kūdos šiemet vyšnios – tik žievẽlė ir kaulai Slk. Šiemet obuolių žiẽvės kietos Upt. Šitų [agrastų] daug geresnė uogienė nekaip tų didžiųjų – didžiųjų stora žievė̃ Ppl. Kiaulės (grybai) tokios labai krušnios: peiluku nuskuti nuskuti tą žievùkę, nušutini karštu vandeniu, kepi, verdi ir valgai Kpč. Pakloja [kanapes], kai jau išmirksta, kai jau atsiklojėja, kad atstotų jom žievė̃, tada keli Zr. Ka atmirko žievẽlė [linų], ta paskleidė plonai an žemės LKT52(Skd). Ji ir graužia tą apelsiną su žievè Grš. Citrinos žievelė rš. Mandarino žievelė lengvai nulupama be peilio rš. 3. Škt, Kv (svogūno) lukštas: Apsukioji cibulio žievùtėm [kiaušinį], dažuos įdedi, labai margas, gražus [margutis būna] Alz. Prie cibulių žievių ar (taip pat) alūną deda, ar nudažo gražiai [margučius] Kri. ║ lukštų nuoviras: Cibulių žievėm, [v]antų lapais [dažai] – pribarstai skepetytėn ir tada verdi [kiaušinius]: marguliuoti išeina Kpr. Su šluotom nudažiau, su cibulių žievė̃m ir išaudžiau Sb. Kiaušinius nudažiau į cibulių žievès Jrb. 4. (kiaušinio) lukštas: Žiẽvę nunėręs, kiaušinį valgai Škt. Kiaušinio žievès dėk čia Ėr. Gulėta, ugnis kūrenta, kiaušinių žievių̃ primesta Skr. Iš kur ta kiaušinio žievė̃, gal koks katinas išgėrė Krč. 5. (riešuto, grūdo) kiautas: Kaip sudžiovindavo [riešutus], tai katrie jau geri, tai tuoj išsilupa, matai, o kur nebekoks jau, biednas, tai jis nei neišsilupa iš žievė̃s, negeras Alz. Tada reikia da žievelès nusijot, tuos [miežių] ašakas Krs. Siautì, tai žievė̃ ir ašakos atsiskiria Č. 6. DŽ, NdŽ, LTEXII531 paviršinis organo sluoksnis: Lęšiuko žievė̃ MedŽ124. Inksto žievė̃ MedŽ124. Smegenėlių žievė̃ MedŽ123. Ypač jautri deguonies trūkumui smegenų žievė V.Laš. 7. prk. oda: Ka mano tėvai būt[ų] sužinoję, tai būt[ų] jau žievė̃ nusinėrus nuo užpakalio Stak. | prk.: Kad ims lupti nu žmonių žieves kietybės! Žlv. 8. suragėjęs odos sluoksnis: Kitų bobų keliai žievė̃m, o mano lygūs, dailūs Skr. Jo ta koja neužgijo, luposi žiẽvės tos ir luposi Pun. 9. DŽ1 ko nors dirbtinė paviršinė odelė: Atkaitinus gaminius, apipjaustoma apsilydžiusi putstiklio paviršiaus žievė rš. 10. plonas ko sluoksnis: Balutės dengėsi plonyte, bruožuota ledo žievele V.Myk-Put. | prk.: Ilgainiui ištirptų ledo žievė, sukausčiusi mano širdį, ir tikriausiai galėčiau jį stipriai pamilti S.Zob. ◊ žiẽvę lùpti (kam) skriausti (ką): Mažam visi galia žiẽvę lùpti, kaip tos ožkos karklą Krš.

žievė sinonimai

žievė antonimai

žievė junginiai

  • kamščiamedžio žievė
  • Galvos smegenų žievė
Ką reiškia žodis žievėdis? Visi terminai iš raidės Ž.