vaistas reikšmė
Kas yra vaistas? 1 váistas sm. (1) Š, Rtr, FrnW, KŽ, Snt, Kin, vaĩstas (4) [K], DŽ1, (2) LKT219(Bsg), váistai pl. (1) Š, KŽ, Vlkv, vaistaĩ pl. (4) Jsv, Grnk, vaĩstai pl. (2) LKKIII99(Škn); Rtr nj. 1. SD131, Sut, D.Pošk, S.Stan, N, I, Kos88, L, LL75, Rtr, ŠT18, ŽŪŽ120 gydomoji priemonė: Vaistai, gydymai SD171. Aprašymas vaisto SD314. Sunka ant vaisto SD47. Nuo voties váistas yra debesyla (žolė) JI303. Ant to yra váistas, drugį gali nuvaistyti J. Po vieną valgomąjį šaukštą liepta gerti šito vaisto J.Jabl. Pušų ūgius renka váistui DŽ. Iš kur jie ima vaistų dėl visokių ligų? TS1903,11. Vaistai esti mineralinės, organinės, augalinės ir gyvulinės kilmės K.Daukš. Nervų sistemą veikiantys váistai MedŽ369. Miegą sukeliantys váistai MedŽ257. Raminantis váistas NdŽ. Akių váistai MedŽ393. Buvau pas daktarą, váistų priskyrė Jrb. Prirašė vėl a penkerius vaistùs Brs. Mes jam vaistų̃ inleisim, ka jis tau drūtesnis būt LKT199(Grl). Kai labai negera, tai stveries vaistų̃ Aln. Iš tų vaistų̃ visokių nelaimių pastinka DrskŽ. Tie vaĩstai nuveikė širdį Nmk. Kokiais vaistaĩs ištepę, nu, žinai, nugydė muni Brs. Geriu vaistų ir šiokių, ir tokių ir nieko geriau nesijaučiu Pč. Vaistaĩ vieną daiktą taiso, kitą gadina Šmn. Aš tai mečiau vaistùs, be vaistų̃ gyvenu Slm. Nei vaistų̃ ropelės, nei vaistų̃ lašelio nesu prarijęs Kp. Aš jau tų vaistãlių pakelu, jau suėdu šmotą Brs. Ji vaistaĩs gyva Vrn. Aš vien an váistų gyvenu Jnšk. Aš jau dabar treti metai su vaĩstais, paeit negaliu Pkr. Paimu váisto, tai kiek aprimsta sopuliai Dg. Gerų vaistų̃ nelabai gali ir gaut Rsn. I vis atsirasdavo kapeikų duonai, váistui Št. Negal duot valgyt [uogienės], reik dėl vaĩsto Škn. Buvau išejusi iš tų vaistų (išsibaigę) Kv. Ir vaistùs dėjom, ir daktarai važiav[o] Sn. Lašiuką užgeriu tų váistų, i nuslenka Jrb. Vaikali, rožės vaistùs nepasakyčio, Jedenkienė žinojo Kl. Tai kaip duodi kiaulei žmogaus vaistùs?! Mžš. Suleido kiauliums tus vaistùs [nuo raudonligės], atsigavo tos kiaulės Grz. Rūgusio pieno [nuo gyvatės įkirtimo] – va tokie vaistaĩ senovės buvo Mšk. Gyvatė – vaistaĩ: žalią duodavom [paršiukams] i išvirdavom Pšš. Žoleles, pelelius grūsdavo, maldavo i valgydavo – vaistaĩ Dgč. Tik smilga ne vaĩstas, o tei visos žolės gydo [p]PnmŽ.
2 vaĩstas sm. (4) [K], LVIV436, NdŽ; B567, N, LsB534 regėjimas, vizija: Dievas kalbėjo Izraeliui vaiste CI745.
vaistas junginiai
- kaip vaistas, narkotinis vaistas, nepatentuotas vaistas, nereceptinis vaistas, raminamasis vaistas, skausmą malšinantis vaistas, tonizuojantis vaistas, tonizuojantis vaistas/gėrimas, veterinarinis vaistas, vidurių paleidžiamasis (vaistas)
- nepatentuotas vaistas, nereceptinis vaistas, raminamasis vaistas, veterinarinis vaistas