kiautas reikšmė
Kas yra kiautas? 1 kiáutas sm. (1, 3) 1. N, KI660, SD138,366 kevalas, lukštas: Kiaušinio kiáutas Ds. Kiaušinių kiautai susproginėję Yl. To kiaušio labai stiprus kiáutas KlvrŽ. Jis rado ir krūvą kiaušinių kiautų̃ J.Jabl. Šeškas suėdęs kiaušius, vieni kiautaĩ belikę KlvrŽ. Kiaušių kiautų reikia dėti vištoms į lesalą, tad nelaidys minkštkiaušiais Skd. Kiáutų neišmesk – atiduok vištoms Als. Sulesink kiáutus vištoms Dov. Bėga kaip pempuitis, kiautu nešinas Šts. Visus kiaušius išgėrė ir kiautus iš lizdo išmetė PP68. Atskirose lesalinėse visada turi būti kiautelių, kreidos, kalkių ir žvyro rš. Nukrito nuo akių jo kaip kiautai, ir vėl prarego A.Baran. Riešutys be branduolo, dykas kiáutas Jž. Nemėtyk į aslą riešutų kiautų Krkl. Riešuto kiautas da minkštas Jž. Išgvildęs iš kevalo, parkrimsk kiáutą riešuto, o rasi kanduolą J. Kevalas riešuto vadinas kiautu P. Iš sienos išpešė kiminų, prikimšo riešutų kiautus, uždegė ir rūkė M.Valanč. Grūdai vyšnių ir slyvų dėl savo kiautų ne teip veikiai pela ir genda S.Dauk. | Visų medelių sprogsta lapeliai, ant žemės krinta juodi kiautẽliai BM421. Liepos pradeda kiautukus jau skleisti rš. | Kana kelis indus, iš kiautų (luobų) dynių padarytus, primilžo I. | prk.: Bet kuris atomas susideda iš branduolio ir elektroninio kiauto P.Slavėn. Nors S. Nėris, gyvendama Panevėžyje, turėjo daug nuoširdžių, gerų draugų, vis dėlto ir čia ji jautė provinciališką siaurumą, atsilikimą, viską gniuždantį miesčioniškumo kiautą A.Vencl. 2. SD450, R301, MŽ404, K, LVI406 grūdų, sėklą dengiantis lukštas, ašaka: Miežių, grikų kiautaĩ J. Teip kulant, sėklos birsta su kiautais S.Dauk. Šiemet dobilai nesikūlė, daug liko kiautuosè Skr. Penketas duonos miežienės turėjo savimp kiautus, aba ašakas SPII83. 3. minkštakūnių gyvių kiaukutas, kriauklė: Varlės kiáutas Kp. Pilno kiauto niekaip su pirštais neatidarysi Ds. Mūsų brastoj yr labai daug dykų kiautų Ds. Šlemokas velka kiáutą krūmuose J. Pakraščiais upelio ieškojo skudraus kiauto, su kuriuomi nuog avies nuolupo kailį I. Lyg vėžlys savo kiaute susitraukęs rš. Žiūrėdamas randi dirvoj daug tuščių kiautelių rš. 4. galvos kiaušas: Galva didelė, bet tuščias kiautas Šts. Gavo į kiautą Šts. 5. scom. sudžiūvęs, silpnas žmogus: Bobutė jau tokia kiautẽlis, regis, vėjas nuneš Ktk. ◊ kiáute užsidarýti būti užsidariusiam, atsiskyrusiam nuo kitų, nesidomėti aplinkos gyvenimu: MTS agronomai negali užsidaryti savo įstaigos kiaute, o turi padėti kolektyviniams ūkiams organizaciniame ūkiniame darbe (sov.) sp.
2 kiautas, -a adj.: Kiautas žmogus – kurs apkiautęs, nusiduoda ni matąs, ni numanąs J.