nešinas reikšmė

Kas yra nešinas? nẽšinas, -à adj. (3b) Lkv, Pj, -a (1) Grg kuris eidamas ką neša, nešantis: Vyrai pasiraitę braido, pančiais, brizgilais nešini Žem. Grigienė grįžo, pieno ąsočiu nešina V.Krėv. Jaunojo numiškiai, midaus kaušu nešinys S.Dauk. Eina tuo sodnu, mažu kūdikiu nešina J.Bil. Liepė vaiku nešinái vaikščioti po laukus, kad gydė nu kokliušo Šts. Ryto metą išeina [šeimininkė] su vaiku nešina šieno grėbti S.Dauk. Velniai, išpuolę iš tarbos, su kalvės stogu nešini, nulėkė BsMtII113. Ansai šėlmis tekins, su kelnikėms nẽšins K. Voras bėga, nẽšinas savo kiaušį Vkš. Kad mun reiktum bėgti, rugius nešinái, į karčemą! Nėkados! Šts. Atein jauns bernelis, šviesią strielbą nešins KlvD188. Ejo šiaučius par miestelį, nešins kurpalių maišelį KlpD85. Išeit merguželė į žalią lankelę, nešina žvirblį savo rankelėj KlpD3. Ruibis tekins, paukštelius nẽšins, puolė į kuknikę JD1512. ^ Ir nuejo, gėda nešina (sugėdinta) Šts. Nuejo, kojums nẽšinas (vos pavilkdamas kojas) Pvn. Nusižadėjau į Palangą ir išejau, keliu nešina (viena koja raišdama) Šts. Ejo žmonys kaip į Kalvariją, dantimis nešini (su skaudančiais dantimis), pri tos daktarkos, drignių sėkloms gydžiusios Šts. Subine nẽšinas (labai sunkiai) ir vėžlina JI614. Senelis bestovįs, toks vargingas, susilenkęs, tarytum kokiu šimtu metų nešinas (labai senas) rš. ◊ niekù nẽšinas tuščiomis: Ir palikę jį, ėjo šalin, nieku nešini DP356.