buožė reikšmė

Kas yra buožė? 1 búožė sf. (1), buožė̃ (4) 1. koks sustorėjimas, burbuolė, išsipūtimas ant galo: Spilgos búožė K. Geležinė vinis, medinė atsaja nuo vežimo be búožės neturės J. Vinies búožė nulūžo, ir nesilaiko kobinys Stč. Ant lazdos [bezmėno] yra búožė Škn. Turėjo už juostos keletą medžio strypų, kardą, geležies bizūną, ant kurio galo kybojo gelžies buožė nu dviejų svarų M.Valanč. ^ Galva kad nuskusta kaip buožė̃ Ds. ║ bokšto burbuolė: Bokšto búožė apvali kaip galva Ds. 2. menk. galva, guogė, baužė: Tavo búožė – kad jokia kepurė netinka Plv. Duok gyvatei per búožę, tik tada ją užmuši Šlv. Pamatė ... brangiausių akmenaičių vainiką ant jos (kirmėlės) búožės blizgantį Jrk117. Ir buožę sutrynus, gyvatė da ilgai gyva būva VšR. | Apynių buožiukès (galvutes) renka Lkš. | Eik tu, búože (kvaila galva), negerai padarei! Ds. 3. SD140 pagalys, lazda su drūtesniu galu: Nuėjo krūmuosna ir išsilaužė búožę Mlt. Kas geresnio ginklo neturėjo, tas nešė ant pečių užsidėjęs gumbuotą buožę V.Piet. Bernai susimušė su búožėm Srj. ║ neaukšto ūgio medis: Išlakių medžių šitam miške nėr, vienos buõžės Lel. Iš šitų buožių̃ namo nepastatysi Lel. 4. senovės kariaujamas ginklas (metalinė burbuolė ant trumpo koto): Buožė geležinė, trumpą kotą turinti SD89. 5. bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančia burbuole: Šveicorius bažnyčioj turi búožę Škn. ║ SD21 skeptras. 6. kūlė su drūtu galu: Be búožės malkų negali skaldyti Rod. Tuinus varo su búože Rod. Kai rėžė su búože per kirvapentę, tuoj kulbė perskilo Pns. 7. R, Pc, Vdšk kultuvo galva, spragilas: Tep kūliau, kad búožė nutrūko Vlkv. Buožė̃s galiuką apsiuva skūra Rmš. Geriausia kultuvui buožė̃ – jauno ąžuolioko drūtgalys Ukm. Buožė̃ lengva, tai kepši per šiaudus kaip botagu Ds. Nemušk gryno klojimo – búožę perskelsi Rdm. Búožė kakton kliuvo, kai ryšys [kultuvo] nutrūko Ds. Gavo spragilo buožè Lp. Spragilams daro beržines búožes Rod. Kvietelius kūlė, buoželėm plakė LTR(Dl). 8. trumpas storas pagalys linų galvoms kulti: Paimk plonesnį búožės galą į ranką, o storesniu duok per galvenas Šlv. 9. R337 grūstuvis, piestas: Reikia grucės grūsti, o neturiu búožės Št. Pilna pirkia žmonių kai búože prigrūsta Vrn. 10. K senoviškos svarstyklės, bezmėnas: Mūsų búožė tesveria dvidešimt svarų Tv. Búožės padalinimai buvo svarais Mžk. Imk búožę ir pasverk duonos kukulį Klp. 11. MŽ303 varpo širdis ar kleketų barškalas: Senovėj buvo skrabalai su keturiom penkiom búožėmis Grš. 12. šautuvo apsodas: Buožė reikalinga taikant šautuvą į petį atremti rš. 13. bot. švendras, vilkauodegė (Typha): Iš tos búožės bus daug sėklų Krok. Šįmet kone pilna durpinyčia búožių priaugo Mrj. Nuskink man búožę Bd.
2 búožė scom. (1) sov. buvusioje Tarybų Sąjungoje stambesnis ūkininkas: Be buožių arsim ir akėsim, su usnim, kūkaliais – lauk juos iš dirvos! rš.

buožė sinonimai

buožė junginiai

  • Buožė (valstietis)
Ką reiškia žodis buožėkas? Visi terminai iš raidės B.