čiūlė reikšmė

Kas yra čiūlė? čiūlė̃ sf. (4) sauja, gniutulas, gniūžtė: Tešlos čiūlė̃ Dglš. Išmesk iš karvių [pašaro] čiūlès (pašaro likučius), gali viso pašaro neėst Ktk. Iš drėgno sniego gerai čiū̃lės daros Švnč. Svaidos kietom čiūlė̃m OG25. Padaryk porą čiūlẽlių maltinių vaikam Švnč. Kas sakė [pasaką] – maltinių čiulė̃, kas klaũsė – smalinė kūlė (ps.) Tvr. Aš tę sutirpsiu kai sniego čiūlelė LTR(Ml). ^ Dovana, per rankas siųsta, sutirpsta kai sniego čiulė̃ Tvr. ◊ garšvų̃ čiūlė̃ apie apsileidusį žmogų: Garšvų čiūlė tu! KrvP(Zr).