kumštis reikšmė
Kas yra kumštis? kùmštis sm. (1) NdŽ, sf. NdŽ 1. sugniaužta rankos plaštaka: Skuodys gniaužė kumščius vos susivaldydamas J.Balt. Duktė atsisuko, ištrynė kumščiu akis J.Balt. Ir suūžė minia aplinkui, kumščius iškėlusi minia E.Miež. Kristina užsidarė savo kambarėlyje ir kumščiais suspaudė smilkinius J.Dov. Trenkė kùmščiu an stalą Rm. Kumščiu mušu SD13. Lyg nebesivaldąs ligonis, veideliu sumenkėjusiu sulig kumšteliu Pt. Tikro tėvelio minkštas kumštelis, o patėvėlio tai akmenėlis LTR(Antz). Staiga nustojęs spiegti, sugniaužtomis kumštimis prisiartino žmogiukas P.Cvir. Turėsiąs pajusti, kas tai esanti lietuvininko kumštis I.Simon. Jurgis įrėmė kumštukes į šonus rš. Norėdamas paspausti klavišą, turėdavau smarkiai daužti su kumščiu J.Balč. | prk.: Geležimi kaustytas reakcijos kumštis buvo nukreiptas prieš liaudį (sov.) sp. Maža buvo ir jauna, o dabar tai viškum kumštẽlis (visai maža, menka) Sb. ^ Pritiko kaip kumštis ant akies LMD. 2. smūgis sugniaužta plaštaka, niuksas: Porą kumščių sudavė, per duris lauk išstūmė – ir viskas BsPIII18. Suduokit mano senei po kumščio Ndz. 3. Al maniežo veleno sustorėjimas, kur viena veleno dalis sujungiama su antra. ◊ kùmštį gráužti badą kęsti: Ko gavęs, vienas pats nesuvalgė ir kumšties, anot to, negraužė Vaižg. kùmščius pakélti sukilti prieš ką, kam grasinti: Viršaitis į savo palivarką išsiskubino – ten darbininkai, sako, prieš jį kumščius pakėlę J.Paukš. kùmštį paródyti pagrasinti: Jis paródė kùmštį man Ėr. víeną kùmštį laikýti eiti iš vieno: Mūs sodžiaus jaunimas laiko vieną kumštį Lš.