šlumšt reikšmė

Kas yra šlumšt? šlùmšt interj. KI662, DŽ, NdŽ, šlum̃št Šk, Rdd žr. šlamšt: 1. KŽ. 2. Boba šlùmšt į prūdą iki pažastų ir bliauja Alk. Ėjo per griovį (užšalusį), tik šlùmšt, ir įlūžo J.Jabl. Šlùmšt ir nukrito lyg pelų maišas Gs. Paėmė vištą už kojos, toj tik šlùmšt žemėj Rdm. Šlùmšt tas kalnas ir užkrito Rd. Tai pasakęs tik šlùmšt į vandenį Sch230. Tik šlùmšt kažkas, žiūriu – liepa lūžus KzR. ^ Aklas neregį veda ir abudu šlùmšt į duobę Š. 3. Prn švyst (metimui žymėti): Paėmė tas rūgštėles, nei pjaustė, nei nieko, – šlùmšt į katilą Vdžg. Šlùmšt – ir liko šliurė tarplysvy Nm. Aš paėmus tuos plaučius šlùmšt į tą katilą Pžrl. 4. KŽ staigiam, triukšmingam veiksmui (įėjimui, įvažiavimui) žymėti: Vaikščiojo, vaikščiojo, tik šlùmšt į kiemą, i nepagavo [to vagies] Erž. Jai stubos duris beatsiveriant, tik šlùmšt laumė pro duris Sch201. Šlùmšt inejo vidun Š. ^ Šlùmšt įejo, drumst išejo par duris Up. 5. žr. šlamšt 3: O aš šlùmšt šlùmšt einu per gilų ir drėgną sniegą Mrj.