bičiulis reikšmė

Kas yra bičiulis? bičiùlis, -ė smob. (2) 1. Ar kas su kitais turi bendrai bites: Su kuriuomi bičiuliauni, vadinas bičiùlis J. Bičiùliai – draugai pry medaus Klm. Nieko nebus svetimo – vieni bičiuliai ir tamsta; penki yra auliai, prie kiekvieno vis kiti bičiuliai, visiems daviau žinią Žem. ║ K bitininkas. 2. R, K, Ktč, Rt artimas, geras draugas: Ji mano bičiùlė J.Jabl. Bičiùlis – artimas, sueinamas žmogus Vb. Tasai išmokęs savo bičiulius javus sėti ir auginti S.Dauk. Juodu gaidžio bičiuliai (vienas antram davė gaidį ir tuo būdu susibičiuliavo) J.Jabl. ^ Bičiulį nelaimėje pažinsi LTR. Pažadėk, o neattesėk – būsi amžinas bičiulis BzF51. Velnias, melninkas ir pavydelninkasvisi trys bičiùliai Sim. ║ iron. apie prastą žmogų: Palauk, bičiùli, dabar neištrūksi – ar tai lašinius vogt? Skr. Ė, bičiùli, jau vėl tave čia užtikau! Skr. Jų pusbernis tikras bičiuliùkas (vagilius) Rs. 3. R237 žemietis, tautietis.

bičiulis sinonimai

bičiulis antonimai

Ką reiškia žodis bičiuliuoti? Visi terminai iš raidės B.