sužiūrėti reikšmė

Kas yra sužiūrėti? sužiūrė́ti, sužiū̃ri (sùžiūri, sužiū́ro), -ė́jo 1. tr. M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ globoti, aprūpinti: Kas mus sužiūrė̃s (nukaršins), tam pinigai teks Vrn. ║ prižiūrint sudrausminti: Nesužiū́ro dartės vaikų, mušasi DrskŽ. Sunku buvo vienai ir arklius prisišert, ir vaikus sužiūrė́t Slv. Ką ans sužiūrė́s [vaikus], ką išlakstys, jei valdišką darbą dirba Užv. Namo vieno dviej [vaikų] nesužiū́rai, o kiek mokytojas turi sužiūrė́t Drsk. Kas spės tiek vaikų sužiūrė́ti Up. Tai ko vaikų nesužiū́rai, kad nesivalkiotų vakarais? Bgt. 2. tr. visus ar daugelį apliuobti: Kai jau gyvulius sužiū̃riam, pamelžiam, sueinam gryčion vakarienės valgytų Kp. Eik sužiūrė́k arklius Rdm. Šventė būdavo sekmadienį, nieko nedirbdavom, tik gyvulius reikėjo suž[iūr]ė́t, o daugiau nieko Krč. Reikia bėgt namo, da gyvulius turiu sužiūrė́t nakčiai Stak. Namie žmona stebėjosi: ir malkų atneša, ir vandens, ir gyvulius po patamsį sužiūri V.Bub. Kai nuvažiuojam į bažnyčią, tai nėra kam nė arklių sužiūrė́t Srv. Mano viskas sužiūrė́ta Skr. Pasilikę namie turėdavo galvijus sužiūrėti J.Sav. Neskubėdamas paliuobė paršiuką, sužiūrėjo vištas rš. | refl. tr.: Aš nebūsiu namie, tai jūs pačios susižiūrė́sta vištas Ds. Ne arklių mane atsivežėt dabot, susižiūrė́kit juos patys Srv. Vakaras sutemo, apsitriūsei, gyvulius susižiūrėjai, kiemo vartus užsikilnojai, gryčios duris užsisklendei ir sėdi V.Bub. Vakare gyvulius sužiūrėjęs nuėjo pas Krasį pasiprašyti jaujos J.Jank. 3. tr. sutvarkyti: Ji atėjus viską sužiūrė́jo Ig. Užpuola [darbai], tai to nėra, tai to – nesužiū́ro visko Brš. Turi turtų, net nesužiū́ro Drsk. Aš pasiliektu, sùžiūru trobą, aptvarkau Krš. Būdavai tokių vyrų, kad nieko – nė valgyt išvirt negalėdavai be jo žinios: sužiūrė́ta jau mėsa ar kas jau Mšk. Viską surinko šeimininkė, aliai gabalėlį sužiūrėjo J.Balt. Tarnai užgesino visas šviesas ir, sužiūrėję duris, nuėjo gulti J.Sav. Dabartės teks viską sužiūrėti, suveikti pačiam J.Mik. Rytoj lėks į Kraštupėnus apsišniukštinėti kaip ir kas, bet rykus alui daryti nepakenks sužiūrėti iš anksto J.Avyž. | refl. tr., intr.: Vaikai, susižiūrė́kite savo daiktusvakaro, kad rytą nesuktumėte galvų beieškodami Rmš. Jau visus dokumentus susižiūrė́jom Žlp. Čia viskas surūdiję, reikia viską pačiam susižiūrė́t Jrb. Aš einu drabužių susižiūrėti A.Vaičiul. Išvažiuojant reikia labai susižiūrė́t Jz. ^ Kas susižiū́ro, tas ir turi Mrj. 4. tr. išganyti, nusaugoti: Karvė tokia landi, kad nieku būdu jos nesužiūrė́si NdŽ. ^ Bloga kiaulei į bulbes kelią sužinojus – nesužiūrėsi KrvP(Šk). 5. tr. DŽ, NdŽ suieškoti, surasti: Sužiūrėt skaras Lp. Sužiūrėk vaikus – reiks pietų valgyt Jnšk. Agutė krovė į tarbelę pavilgą kelionei. Sužiūrėjo pirštines M.Katil. Bernas išėjo [į mišką] arklių sužiūrė́t Ėr. | refl. tr.: Susižiūrė́k pirštines Db. Sakau aš jam seniai: susižiūrė́k mergaitę ir ženykis Kbr. 6. refl. BŽ358, Bsg pažvelgti vienam į kitą: Tik susižiūrėjo vienas ant kitą ir suprato, kad ir tam blogai LTR(Kp). Ji mokėdavo susižiūrėti su savo motina ir akimis susikalbėti Vaižg. Jei jaunikliai tarpusavy susižiūri ir, matyti, vienas kitam patinka, žiūrėk, ir pradeda po pusę alaus stiklinės gerti, juokauti, tuo tarpu piršlys šnekasi apie bet ką su tėvais TŽII166. 7. tr. apžiūrėti, išsiaiškinti: Sužiūrė́ję, kiek jo turto yr – atsiųsma Grd. Sužiūrė́k, kiek dar turi pinigų! Rm. Kai ji parvažiuos, sužiūrė́sim, kai čia yr [p]Jrb.

Ką reiškia žodis sužižirpuoti? Visi terminai iš raidės S.