piršlys reikšmė
Kas yra piršlys? 1 piršlỹs sm. (4) 1. ppr. pl. Yl iš po dalgio likęs nenupjautas javų, žolės kuokštas; nenurautų linų kuokštas: Ar tavo dalgis taip nebeima, kad piršlių̃ palikai? Pln. Grįždamas nupjauk savo piršliùs Vdk. Žiūrėk, Barbe, kiek tu piršlių̃ palikai! Krp. 2. DŽ1 toks lietuvių liaudies šokis.
2 piršlỹs sm. (4) K; SD51, R, MŽ537, N kas perša, kalbina tuoktis: Piršlys supiršdavo jaunuosius, tvarkydavo vestuvių eigą, sakydavo oracijas rš. Piršlỹs visus kamandavoja, svočia gieda, lojina dainas Gg. Ką piršlys šneka, tai rokuok pusę arba trečią dalį teisybės Žem. Piršlỹs nuvažiavo namų žiūrėtų Pnd. Jaunikis, mergą kokią mylėdamas, jospi piršlius siunčia BPI175. O jeigu reikalas pasiseks, tai ji gaus, kas piršlei pridera rš. Tas piršlys melagius tur ilgą liežuvį, nor ma[no] dukrelę pavilioti JV913. Piršlys – ne kvieslys, visados melagis M. Kad jie sudžiūtų, tie piršliukėliai, kurie įpiršo, man rodelę rodyjo LTR(Auk). Piršlys kart, piršlys kart! Piršlys šelma melagis NS768. Pir̃šlį traukdavo par aukštinį Rgv. Anksčiau pir̃šlio nekardavo, reikalavo duot išgelbėt Dt. Su šluota besišveita piršlỹs ant stogo, išbėgęs nuo pakorimo par veseliją J. Piršlio dūšia peras ant stogo (piršlio iškamšą užkelia ant stogo) Šts. ^ Piršly, sveiks, mun tavęs reiks! Ggr. Piršlys – ne kvailys: į skylę neįlįs PPr405. | Boba piršlys – velnias kvieslys rš.