dūšia reikšmė

Kas yra dūšia? ×dūšià (l. dusza) sf. (2) 1. SD127, SD48, H, R psn. mitologijoje, religijoje ir filosofijoje – nemirtingas nematerialus žmogaus pradas, egzistuojantis nepriklausomai nuo kūno, dvasia; vėlė: Dūšià iš kūno išėjusi K. Godingieji žmonės ... dūšias ... velinui parduost už menkus penigus DP165. Apie dūšios išganymą biau gali ką žinoti Mž10. ^ Jei netiki žodžiu, dū̃šios neišimsi ir neparodysi Lp. Teip privargau, kad jau kakle dūšià Trgn. Įkibo lyg velnias į dū̃šią, ir dabar negali atsikratyt Lp. Pasigavo kaip velniai dūšią ir išsivežė Slm. Us tu, kiaulės dūšia! Šts. 2. vidinis, psichinis žmogaus pasaulis, jausmai, širdis: Geros dū̃šios žmogus – su tokiu bėdoj neprapulsi Trgn. Turėk tu dū̃šią, palauk nor, kol apsisėsim! Lp. Viską turėjo, ką tik jo dūšia troško BM228. Tikt dūšiai gaila žiūrėt, kad būras su tokiais jaučiais aria K.Donel1. Mano dū̃šiai pikta pastojo K. Piemenukas savo dūšioje juokėsi Tat. | Prie dū̃šiai ir vieno skatiko neturiu Švnč. ^ Dūšia, ne žmogus (arba žmona) (apie labai gerą žmogų) ST267. ║ R skrandis, pilvas: Mano dūšià valgio nepriima KII41. ^ Išgerk trūkžolių ant tuščios dūšios (nevalgęs), ir pereis liga Rdm. Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims Sch79. Dūšelė ne avelė – šienelio nepaduosi Pn. Ir tavo dūšẽlė ne medinė klumpė (ir tu nori valgyti) Gs. 3. žmogus, asmuo (ppr. nurodant kiekį): Jų draugė̃ iš trylika dūšių Mrc. Bus viena karvė an šešių dū̃šių Brsl. Susėdo devynios dū̃šios apie stalą Bsg. Viena dūšià gali bile kur gyvent Lp. Gyveno vienoj pirkioj trys dūšios: tėtė, mama ir duktė TDrIV232(Grv). Jau daugiau kaip keturis šimtus dūšių jis yra pakrikštijęs I.Simon. 4. scom. malon. brangenybė: Auksutis, širdikė, dūšẽlė KII148. Vilniuj buvau, bobut mano, Vilniuj buvau, dūšia mano (d.) Brb. Apsikabino vyrą ir bučiuodama kalbėjo: „Dėku tau, dūšele“ BsPII254. 5. šerdis: Plunksnos dūšià K; N. ◊ ant dū̃šios sùkasi; MŽ430, PrLXVII19 apie stengimąsi prisiminti žinomą, bet šiuo momentu užmirštą dalyką. dū̃šių dienà; A1884,196 mirusių minėjimo diena, Vėlinės. dūšià išpúolė labai išsigando: Kap ji suserga, tai mano ir dūšià išpúola Lp. Tam liokajui nets dūšia išpuolė, kad ir ją įspėjo BM192. dūšià kraujù vérda Ml labai susigraužęs, susirūpinęs. dūšià pỹksta (papỹksta; R359, susisùko); dū̃šią sùsuka; R359 darosi bloga, verčia vemti: Dūšia pyksta man ST617. Dūšia susisuko ST617. nė̃ gyvõs dū̃šios nieko nėra, tuščia: Išvaikščiojo visus pakajus, kad nieko nėra, nė gyvos dūšios LB162. Dyka gryčia – nė̃ gyvõs dū̃šios Slm. už dū̃šios im̃ti labai jaudinti: Net až dū̃šios ìma OG17.

dūšia junginiai

• geltonkraštė dūsia
• Geltonkraštė dusia