draugė reikšmė
Kas yra draugė? 1 draugė̃ sf. (4) 1. draugystė, draugavimas: Koki draugė̃ yra teisybės su neteisybe? DP319. Sėbrauju, draugę turiu su kuo SD371. Pamesk piktas draugès, piktus pajunkimus ir papročius DP108. Sergėkis ir draugės tokių falšierių SE173. 2. SD23 bendruomenė, draugija; vienos kartos draugų būrys: Sunkus daiktas yra būt ižkeiktu arba išmestu ižg draugė̃s žmonių DP234. O išėjęs tarnas anasai rado vieną iš draugės savo SE229. Graži yra draugė̃ brolių ir seselių JV1030. Tos draugė̃s ištekėjo visos mergos, jijė viena pasiliko J. Tik Kazys vienas tos draugė̃s atliko Rmš. ║ savas būrys: Ta avelė, matyt, ne tos draugė̃s Kair. Atskyrėm teliuką nuo karvių, tai rėkia draugė̃s Srv. ║ kompanija: Dėkui už draũgę, kad padėjai pareiti Jnšk. Sena boba netiks į draũgę Brt. Ar neprisidėjai ir tu ton draugėn? brš. Prie draugė̃s ir jisai įkaušė, t. y. pasigėrė J. Dėl draugė̃s pasiėmiau vaiką Kv. Skalsa! – Ačiū! Prašom prie draugė̃s Pn. Eisim visi po draũgei Alk. Sėskis ir valgyk po draũgei Brt. Kai po draũgei, tai ir aš valgau, o teip tai nesnori Všn. Po draugė̃s visi važiuosma į miestą Užv. ║ suėjimas, pasilinksminimas: Leidė mane motynėlė su saule draugėn NS993. Pareit iž draugės SD321. Kodėl mūsų seselė į draugẽlę neina? Smn. ║ rūšis: Šitie linai tos pačios draugė̃s kaip ir anie Skr. 3. būrys, krūva: Aš buvau draugė̃j, ir visi ejom iki miesto Ut. Gyvena ir valgo iš draugė̃s [tėvai su vaikais] Gs. Draugė̃s įnagininkas (lingv.) J.Jabl. Eik ir tu valgyt į draugę! Alk. Eikš draugė̃n, ko stovi vienas! Slm. Pasakodamas viską į draugę maišė Ašb. Šeimynos marškiniai neeina į draũgę su pono marškiniais J. Surinkęs žabelius, į draugę surišau rš. Žirnius ir avižas maišo draugė̃n ir sėja Zr. Nešk, supilk ir šituos anglius draugė̃n Ds. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė J.Jabl. Draugėj, bendrai gyvenu su kuo SD197. Lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę, jaunystėj pasižinę ir draugė̃j pasenę A.Baran. Visa draugė̃j – kiaulės ir žmonės tvenkiny maudosi Šmn. Anys da visi draugė̃j gyvena, neišsidaliję Ds. 4. šeima; šeimyna (savi ir samdiniai): Mūsų draugė̃ nedidelė – tėvas, mama, sesuo ir aš Mrk. Draugė su keletu marčių XIX amž. pabaigoje buvo įprastas reiškinys pietryčių Lietuvoje rš. Didelė draugė̃ – sunku iššerti Sn. Džiaugėsi visa draugė, krūvon susirinkus V.Krėv. Nebuvo tos draugė̃s vyrų namie Vlk. Mūsų draugė̃s yra penki Rod. Mes trys draugė̃s Lp. Jų trobon gyvena trys draũgės Mrk. Jie apsidirba su sava draugè Pun. Savoj draugė̃j tai Dievo duota, kur jau įsimaišo svetimi, tai bėk ir rėk Nmn. Mūs draugė̃n inmetė kas ugnį – kas diena barniai Arm. Inejau klėtelėn – visa draugė miega LTR(Mrc). Kelkis, martele, budink didžią draugelę Krsn. ^ Darbas draũgę mėgsta, stalas – ne Rod. ║ Asv, Azr bičių šeima: Didelė bičių draugė̃ (daug viename avilyje) Arm. Pavasarį buvo daugiau draugė̃s (bičių) kap rudenį Rdš.
2 draugė sm. draugas: Buvo vienas lygus draugė, lygiai senas, lygiai daug matęs ir kentęs Vaižg.
draugė junginiai
- būti drauge, darbas drauge, drauge dirbti, drauge su