stalas reikšmė

Kas yra stalas? 1 stãlas sm. (4) Š, (2) Dk, KI94, KBII53, Sch126,145 1. H, R, MŽ, N, K, L, Rtr baldas su plačia gulsčia lenta viena ar keliomis kojomis (kartais su stalčiais, spintelėmis); to baldo gulsčiai uždėta lenta: Valgomasis stãlas DŽ, NdŽ. Ilgas stalas R347, MŽ465. Ketvirtainis stalas (keturiais kampais) LKGI575. Rašomasis stãlas DŽ, NdŽ. Ištraukiamas stalas LKKIV95(Klp). Siuvamas stalas Ss. Darbo stalas rš. Teniso stalas rš. Sykiais ir nuo [operacinio] stãlo iš po peilio (po operacijos) nepakyla KzR. Veža an stãlo guldyti (operuoti), širdis dreba Varn. Buvo sveika, o tik mat gavo gult ant [operacinio] stãlo Jrb. Stãlo indai NdŽ. Murmuliniai stalai, klevinės grindys, aržuolinės rindos BsO242. Padėjo ant kiemo daug stalų, ant tų stalų padėjo iškeptos męsos to paties briedžio PP15. Pusrytis an stãlo – valgyk Mžš. Ten bus dėl mumis stãlai ištaisyti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Stãlą apsidengsiam skotertėms, po tos skotertės pasidėsiam šieno Sd. Dėti stãlą NdŽ. Į stãlą paduoti NdŽ. Nešk stalañ valgyt! LKT273(Krs). Neškiat į stãlą visas gėrybes Kal. Sėskitės, jau stalañ (į stalą) neša (valgius, valgymus, patiekalus) J.Jabl. Prašom stalóp Lz. Anys susėdo stalañ i valgo Dglš. Be jo niekas stalañ nesėda Al. Be bulbų ir stalañ nesėda (labai mėgsta bulves) Vj. Susėdo susėdo svotai už stãlo, padėjo padėjo barzdas ant stãlo JV541. Svečiai už dyko stãlo sėdi Trs. Ringso jis ant stãlo susirietęs J. Blinkt ant stãlo ir pametė šaukštą J. Apvynėli žaliasai, purūnėli gražusai, tu ant stalo stovėjai, aš už stalo sėdėjau LB101. Visi pri bendro stãlo, gaspadorius, gaspadinė – visi Lc. Mūs stalè valgėm trys šeimynos Ktk. Stalè sėda, pusrytį ėda Krš. Sarmata stalè sėdėt su girtu vyru Dglš. Devyniuosa stãlą apsėdom kap krikštynosa Rud. Penkioleka žmonių į stãlą sėdom kožną dieną Ms. Penkta gi burna prie stalo kariasi, iš ko parydysi? J.Balt. Antai blynų ant stãlo y[ra], ėsk, pieno įpilsiu Trk. Diedas mėsą valgė, o vilkas po stalu kaulus graužė LTR(Šlčn). Ir až stalo be vyriško neskanu [valgyti] Dgč. Rods gėda jam buvo su vaikais už staluo sėdėti M.Valanč. Staluõs sėdėjom i laukėm, paki paduos Klt. Šitiej stalaĩ dėl žmonių, anas stãlas – dėl visų vaikų [vestuvėse] Eiš. Kad mergytė už stalo sėdėjo, anytužė žvairiai pažiūrėjo KlvD320. Ir ko jis (marčelga) tiktai pasergėjo nesant ant stalu, užgavus jam su lazda į grindis, tas tujau ir klot ant stalu S.Dauk. Įnešė žvirblytį, įstyrijo, pastatė ant stãlo, parėplino Sch17. In stãlo pilna gertie ir ėstie – pilni stalaĩ Lz. Kaip vakar, teip ir šiandiej stalas visas apkrautas valgymais ir gėrimais BsPII286(Jž). Alus stalu bėgo (labai daug gėrė) Lp. Tai alus, tai alus – eina putos per stalùs (d.) Pnd. Kėdės ir stalai varvėjo nuog aukso ir sidabro LTI24(Mrj). Duona ant stalo, ė rankos savos, tai ir valgykit LTR(Grv). Oi ką kalba sklenyčėlė, stale stovėdama LTR(Rtn). Stalai nustatyti buteliais Tvr. Visi sugeria ir atleidžia stãlą [per vestuves] LKT332(Antr). Gegiutelė našlaitelė stalañ slūgavojo (d.) Švd. Karčemon vėlei sugrįžęs stalup palindo BsO243. Nesugyvena, ir už stãlo (susėdę valgyti) kapojas žodžiais Krš. Tik tinginys rąžos prie stãlo An. Prie stalui kaip bažnyčioje (nevalia triukšmauti, reikia tyliai valgyti) TŽIV515. Dabok, jau sulig stalù didumo Mlk. Kitą metą ana jau būs už stãlą didesnė Trk. Stãlo nepasiekia (mažas dar) ir už stãlo sėda Plv. Per stalą (per stalo didumo plotą) gal rasi vieną morką išdygusią LKKXV95(Rm). Oi, kokius pyragus turėjo – par pusę stãlo! Lpl. Tavo žemės šmotelis – per stãlą Pnd. Stalas braška – mirs kas Pn. Valgo derliaus kiaušinį, kad duona nenueitų nuog mūsų stãlo (kad būtų ko valgyti) LKKXIII122(Grv). Čia stãlas, čia gryčios galas – kur tos velnio durys?! Mšk. Sėdėjau už kurmonų stãlo (atskirai nuo šeimininkų ir gerbiamų svečių) Pg. A turi šimtą rublių, ka dedi an stãlo kepurę? Mžš. Kurs nor teisiai top stalop prieiti, tas pats save gerai tur išmėginti Mž374. Užkvietė tave … stãlop angelų DP200. Ar nežinote, jog tasai stãlas, arba skomia, pilna yr ugnies dvasiškos DP36. Staliep tavo vaikeliai [bus] kaip alyvos čiepeliai Mž386. Sūnūs jo [bus] kaip atžalės alyvos aplinkui stalą jo VoL470. Ir buvo visi stalai pilni VlnE120. Vienuolikas pas stalą sėdėjo BBMr16,14. Kėlės nuog stalo gera daryti SPII177. Prieg stali jo SPII189. Jamui tu negalėjai atrast mažo trupučio staliep tavo MP242. Stalẽlis ankištas kampan Nmč. Oi tu stãle stalèli, tu stalẽli baltasai, o kas tave baltą šveis, kap sesutė mūs išeis? DrskD167. O ir išėjo sena uošvelė, tver už baltos rankelės, ved už baltų stalẽlių LB17. Jauna sesiutė stalelin sėdo, baltas rankeles smarkiai sunėrė LTR(Slk). Ka neverksi už stalelio, verksi kampe už lopšelio (d.) Plv. Ko, mergele, ko, jaunickoji, staleliop prigludinėji? (d.) Lz. Prausiamasis staliùkas NdŽ. O atsisėdai pri staliùko, vis par dieną uždirbsi rubliuką End. Duoną padėk in to stalùko Arm. Graži mano panelė už stalučio sėdėjo (d.) Ukm. O ateina stiklelis stalužiu JD1045. Tas staliukė̃lis mažulytis buvo Grnk. Stalužis Sut, N. Staleliùkas NdŽ. | Staliaus stãlas (darbastalis) NdŽ. ^ Kelias kaip stãlas yra ant Viekšnių Mžk. Vieškelis geras, lygus kaip stãlas Ps. Važiuoti kai stalu N. Nukasė, nukultūrino – dabar kaip stãlas laukas Krns. Lygios vietos, taip kaip an stãlo Všv. Senelis par lieptą ėjo kaip stalu LTR(Imb). Ka spyriukus įdeda, tai audimas lygus kai stãlas Sk. O mūsų ganykla kaip stãlas (visai nuėsta) Slm. Buvo Merkelynė[je] (miško pavadinimas) tokių eglių kaip tas stãlas (labai storų) Krš. Ka parnešė tokią lydeką kaip par visą tą stãlą tokią Lž. Stalas lodz kiaulės koja (nešvarus) Grv. Stãlas jo nei švents altorius tau pasirodys, ant kurio knygelės šventos guli padėtos K.Donel. Kiaulė lauke dvokia, ant stalo kvepia LTR(Lp). Kai nebus kiaulės tvarte, nebus ir an stãlo Trgn. Kas po stalù smirda, tai ant stalo kvepia An. Didelėn draugėn gerai prie darbo, ale blogai prie stãlo Kpč. Pasodyk kvailį už stalo – padės kojas ant stalo TŽIII379. Nenori kiaulės koja ant stãlo būt, legul būna po stalù (jei žmogus neįvertina gero, tegul jam būna blogai) Ktv. Kol yra, tai ir ant stalo, ir po stalu LTsV137(Šd). Akių ant stalo nepadėsi (prie tuščio stalo nepasodinsi) LTR(Tlž). Su savo duona visur rasi stalą LTR(Klvr). Mano stalas – tavo užkanda LTR(Vdšk). Prie stalo kaip arklys, o prie darbo kaip gaidys Rd. Kas prie stalo pirmutinis, tas prie darbo paskutinis LTR(Km). Anims kas ant stãlo, tas lig galo (apie daug valgančius ir geriančius) Žr. Gera po kito stalu kojas užkišus sėdėt B614. Tas Gitleris par toli nuo savo stãlo nuejo (per daug norėjo užgrobti) Rs. Su savo vaiku barkis ir už stãlo sėdėk, o su svetimu baisu ir už durų Krok. Dievo su velniu už vieno stãlo nepasodinsi Ds. Gyvas gyvuonukas an gyvo stãlo gyvus pietus valgo (motina žindo kūdikį) Ig. ║ ant šio baldo dedami indai ir patiekalai: Svečiai čia subilda, o stãlas negatavas Krš. Reikia stãlą atimti (nukraustyti pavalgius) Ėr. Imk greičiau stãlą: man reikia rašyt! Slm. Suimk stãlą! Šn. Svočia stãlą deda Jnšk. ║ vienas susėdimas valgyti: Kožnam stãlui ruošia šviežią valgį Klt. ║ DŽ prk. sėdintys ir valgantys žmonės: Dabar valgom trys stalaĩ Ėr. Kai kitas stãlas sėdo valgyt, aš išejau Klt. Pirmąjį stalą sudaro pati tėvonė su dukterimis ir svečiais M.Katk. Kai jis pradėjo pasakot, sukluso visas stãlas Sb. Visas stalas sulaiko kvapą ir klausosi, kaip ant Marčiaus Kreivėno delno sušiugžda stambios varpos V.Bub. 2. Jdr, Pšš gulsčia mašinos, staklių ar kokio prietaiso plokštė kam padėti, pritvirtinti: O kas an stãlo padavinės [pėdus]? Plm. Užstatyk gerai stãlą, kad bekuliant neparvirstų Kt. Dykas an stãlo nepastovėsi – svieda pėdą po pėdo Krš. Par dieną dirbo ant stãlo, parėjo namo – pietų nėr išvirta Skr. Prie rankinės vilnų karšimo mašinos dirba 3–4 žmonės: du dėlioja vilnas ant mašinos stalo, du pasikeisdami suka mašinos ratą rš. Padėk daugiau pėdų ant stalelio, bo man reikia laukt, o mašina dyka eina Pmp. Dvi motriškos buvo ant stalẽlio, leidėjuo pri rankos Trk. Nušluostyk spalius nuo [linaminės] stãlo Skrb. Tę staliukė̃lis (priebraukas), ką linus klasto Dv. Dabartinės šlifavimo staklės turi magnetinius stalus rš. ║ vienu kartu kuliamų javų kiekis: Stabdykit arklius, dyka mašina – pabaigėm stãlą kult Ut. 3. DūnŽ, LKAI123 ratelio krėslas – lenta, į kurią įstatytos kitos ratelio dalys: Į kalvarato stãlą įstato kojas, rietus, ropę ir didžiąją panelę Vkš. Kur [ratelio] kojos susikala – stalẽlis Pun. 4. LKAI127(Lkž) gulsčias ratelio stulpelis, į kurį įstatyti du ritę laikantys stiebeliai. 5. audžiamų staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, gembė, slinkis: Staklių dalys yra šios: dvi šlaunys – rėmų šonai, gembė – audeklo stalas, lenta – audėjos kėdė rš. Kur slenka audeklas, y[ra] stãlas Plng. 6. DūnŽ, LKAI136 girnų dėžė, girnastalis: Iššluostysma girnų stãlą švariausiai Užv. 7. LKAI95(Trg) vežimo skersplaučio užpakalinis skersinis. 8. Trš viryklės viršutinė plokštė: Stãlas jau baigė sudegti Up. 9. įstaigos skyrius, poskyris: Pasų stãlas BŽII447. Daiktai atiduodami į radinių stalo saugyklą sp. Skirstymo stãlas BŽII177. 10. NdŽ, Lz, Dglš, Yl, Pvn valgis, maistas, maitinimas: Kad pas jus galėčiau gauti ir stãlą, tai imčiau kambarį Up. Vieno – stãlas, kito – degtinė Trgn. Visus žmonėm laikė: visiem vienas stãlas, vienas puodas buvo Ukm. Kol tu neini pust (valgyti) – kito stãlo tau nebus Al. Gerą stãlą par mum turėsi Antr. Jei pačios neturì, i savo stãlo neturì Užv. Duoda stãlą ta motriška Jdr. Ans turėjo stãlą pas giminių – galėjo būti Bt. Nekoks stalas, bet ką padarysi – Kūčios, pasninkas. Rytoj atsigavėsim J.Avyž. Kunegaikščio stalas, apstus ir riebus, visados patiektas stovėjo tarnams algos vietoje S.Dauk. Vabalai, puntagalviai, kirminai – tai kukučio stalas Blv. ^ Neprašytam svečiui stalo nėra LTR(Krsn). 11. vaišės, pokylis, puota: Be stãlo nereikia išleist merga, reikia vis paruošt [vestuves] Klt. Tada pakėlė jis jiemus stalą, bei anys valgė ir gėrė BB1Moz26,30. Keldavo stalą, aba puotą, darydavo didį, tūlų valgyklų ir gėrimų pilną SPI227. 12. kalnas, iškiluma su plokščia viršūne ir stačiais šlaitais: Ledyninis stalas GTŽ. ◊ ant stãlo prapùlti būti kompanijoje, vaišėse neiškalbingam, neatkreipiančiam į save dėmesio: Aš ne iš tų, kur prapúola ant stãlo Skdv. apie stãlą reĩkia pakratų̃ nebeturi ko valgyti: Pamatis Kalniečiuos, kad jau kas rugių prapjovęs, ir sako: jau tam reĩkia apie stãlą pakratų̃ Svn. Diẽvo stãlas bažn. 1. K, Rtr altorius. 2. rš užtvaras priešais didįjį altorių: Tempk bažnyčios vidurin, – pasakė. – Arčiau Dievo stalo J.Balt. neí ant stãlo, nei po stalù prastas, nevykęs (valgis): Atsinešė tortą, tai nė̃ ant stãlo, nė̃ po stalù Šil. po stalù lį̃sti slėptis: Ne, po stalu ji nelįs. Nors veidai ir kaista, ji iškelia galvą ir pareiškia I.Simon. prie Diẽvo stãlo (stalõp) eĩti K, Sg; N bažn. priimti komuniją: Stalop Dievo eiti BPI64. Eimi Dievo stalop SD308. stãlas (stalaĩ) lū́žta labai daug (valgių): Galėjai matyti krūvas deimantų kaip akmenų, neregėtą daugybę aukso ir sidabro, puikiausių drabužių, o cukrainių ir visokių gardžiausių valgių – stalai lūžo J.Balč. Paklok tiems jaunikaičiams bokšte minkštas lovas, žiūrėk, kad stalas lūžtų ir kad per barzdą varvėtų K.Saj. Stalaĩ lū́žta lašiniais Šmn. šviẽsą pakìšti po stalù nutylėti: Jis išraudo kaip vėžys dėl savo tos didžiosios drąsos, bet, matyt, nenorėjo savo šviesos pakišti po stalu I.Simon.
2 ×stãlas, -à (l. stały) adj. (4) 1. Lz, Auk, Dsm, Pst, Knv subrendęs, suaugęs, rimtas: Stãlas bernas i durnavotas Plm. Jau stalà, išejus už vyro, bijo eit pro kapus Ad. 2. tvarkingas, apsukrus: Ot stalà moteriškė: kur pasisuko, tę ir tvarka Pv.

stalas sinonimai

stalas antonimai

stalas junginiai

rašomasis stalas, valgomasis stalas, švediškas stalas
Velnio stalas

Ką reiškia žodis stalatiesė? Visi terminai iš raidės S.

Draugai