kėdė reikšmė
Kas yra kėdė? 1 kėdė̃ sf. (4) J.Jabl(Plv?), DŽ, kė̃dė (2) Š, Kv, Rt, Ms, Slnt, Žml, Pšl 1. baldas su atkalte vienam sėdėti; krėslas: Ji rymojo auksinėje kėdėje ant šilko pagalvių S.Nėr. Vidury laivelio aukštoji kėdelė V.Krėv. Išgėriau dešimtą, nuo kėdės nuvirtau DvD292. | Kampe už širmos paslėpta ginekologinė kėdė rš. 2. be atramos sėdimasis baldas, taburetė: Vienodai vadina: ir vaikų kėdelė, ir vaikų kraselė Grž. Berk rugius sėdęs[is] ant kėdulelės! Ggr. 3. lentelė, į kurią įleistos verpiamojo ratelio kojos: Ratinio kėdė̃ yra daroma iš storos lentos Klov. Senam ratiniui padirbo naują kėdę Klov. 4. Priešakinė ratų dalis vadinasi kė̃dė Btr.
2 ×kė́dė (vok. Kette) sf. KI682 žr. kėtė.
kėdė junginiai
- atlošiamoji kėdė, elektros kėdė, sudedamoji kėdė, supamoji kėdė