paskutinis reikšmė

Kas yra paskutinis? 1 paskutìnis sm. (2) 1. keik. galas: Nugi paskutìnis ten tave nešė, ko ėjai?! Rdm. 2. ms.: Kur tu bėgi, patapini? – Kas tau darbo, paskutini! (upė ir pieva) LTR(Antz).
2 paskutìnis, -ė adj. (2) K, pãskutinis (1) DP185 1. SD279,182, R po kurio daugiau tokių pat daiktų ar reiškinių nebėra; kokių daiktų ar reiškinių eilės gale esantis, galinis, galutinis: Jis važiavo paskutiniame vagone rš. Čia paskutìnis raudėniškių kaimas, toliau jau luokiškiai Rdn. Pavalgysiu paskutinę vakarienę ir aš, – mąsto Laurynas ir eina maisto ieškotų J.Bil. Užgrieš muzikantai suktinį paskutìnį, polkelę ant kelio, ir visas malonumas Varn. Kurią valandą atėjo paskutinis traukinys iš Liverpulio? J.Balč. Su paskutiniù miegu atsisveikinom Grž. Šiandieną jau papjovėm paskutines [iš pjauti paskirtųjų] kiaules KlvrŽ. Ka baigi milžt, paskutìniai pieno lašiukai skaniausi Škn. Nė aš pirmoji, nė paskutinė, yra daugiaus dukrelių JV881. O tas paskutìnysis buvo dvidešimties metų Pp. Girdėjau, nesigink, – pasakė ji nepiktai. – Iki paskutinio žodelio girdėjau J.Balt. Paskutìnis kąsnelis gardžiausias BŽ326. Niekuomet nevalgyk paskutinio kąsnelio – visur būsi paskutinis Klt. Daba karvei paskutinės dienos [prieš turėjimą], ale jin užvelka (užtęsia) Jnš. Dienoj paskutinėj PK169. Sudievu, sesute, mano mylimoji, paskutinį kartą pas tave atjoju! LTIII413(Sln). Sušukavo jau kaseles paskutinį kartą JD1481. Sėk man gelsvus linelius paskutiniùs metelius (d.) Drsk. Paskutinis vakarėlis nešiot rūtų vainikėlis ant galvelės (d.) Grž. Kukuok, gegute, šiam vakarėly, šiam vakarėly paskutinėliam d. Ji buvo pasiryžusi grumtis iki paskutinio atodūsio J.Gruš. Ateikit palydėt manę paskutìnėn kelionėn Krs. Atejai paskutìnis ir dar bambi, kad neduoda Rdn. Noriu nes duot tam paskutiniamui kaipo ir tau Ch1Mt20,14. Jau paskutìnėn dešimtin [metų] įėjau, iš devintos išėjau Skp. Idant, jie paskutiniùs daiktus savus ... atmintų DP485. Pãskutinis pamokslas gimdytojamus DP566. Bus paskutiniai pirmaisiais, o pirmieji paskutiniais DP93. ^ Paskutinis vaikas kai vištos išdėlis LTR(Vdk). Kai užkuria (bevėžiaujant pagauna), tai nėr paskutinio – nešamės, bėgam! Sug. Paskutiniam kaulai LTR(Lkv). Gaspadinė vis paskutinė (paskiausiai pavalgo) Ds. Paskutinis ateisi – be nieko pareisi LTR(Jnš). Paskutìnis iš klebonijos (apie netikėtai, ilgai lauktą, pavėlavusį atėjusįjį) Šauk, Krš. Paskutiniam ar daugiau, ar mažiau LTR(Ds). Paskutinį šunes pjauja (paskutinis turi atsakyti) B. Paskutìnis į maišą – pirmutinis iš maišo Mrj. Paskutìniui paršui papas prie uodegos (vėliau atėjusiam nieko nelieka) Škn. Paskutiniam paršui paskutinis papas LTR(Mrj). 2. tas, kuris dar buvo likęs; vienintelis iš likusiųjų: Paskutìnę kartelę duos tau J. Ant galo pagalės išdvėsė jam paskutiniejai arkliai J. Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai J.Jabl. Paskutiniùs kailinius atiduosiu, bet galvos nelenksiu Rs. Mirė paskutinis broliukas I.Simon. Iškrito tuodu obulu paskutiniúoju jau (ps.) Bdr. Ir niekas nėra dar užtikrintas, kad jam paskutinės karvelės, paskutinio arklio, paskutinės kiaulės neišvarys, paskutinio rugių pūdo neišveš Pt. Visi subėgo lig paskutiniám Vlk. Paskutinės karvės atsižadėt reiks ArchXIII222. Ko tu prašai pas ubagą paskutìnės lazdos! Arm. Vagys ... nuvilko ir paskutiniùs rūbus BM54. Tuomet karaliūnas Jonas iš piktumo griebė paskutiniomis [jėgomis] ir už sykį nukirto visas tris galvas MPs. ^ Kad galėtų, tai paskutinę akį išplėštų (viską atimtų) Gs. Paskutìnį skatiką (visai visus pinigus) aš ant jo padėjau Srv. Nešam į pieninę paskutìnį lašą (nė kiek nebepasiliekam) Eig. Perkaršęs liūtas drybsojo, paskutinę dvasią gaudydamas (baigdamasis) S.Dauk. Pjauk paskutinę ožkelę, bile soti būtų dūšelė M. Ponai vargina būrą ir iš gyslų jo paskutìnį lašina kraują K.Donel. 3. tik praėjęs, praslinkęs, įvykęs (apie laiką, įvykį): Paskutiniuoju laiku apie pavardes rašė antras daktaras K.Būg. Akys per daug rasojo jai paskutiniosiomis dienomis rš. Paskutiniame čėse buvo jis ... pradėjęs vėl didei nerimasčioti Kel1881,27. Paskutiniu laiku jis vaikščiojo su dviem lazdom LTR. ║ paskiausiai įvykęs: Mažne be abejojimo galiu sakyti, jog visos šiandien randamos žemaičių dainos nėr ankstybesnės už paskutiniąsias kares švedų su lenkais StnD(įžanga). Nusidėjau širdimi, žodžiu, kurių dasileidžiau nuog paskutinio išpažinimo ik šiam meti DK119. 4. tik ką minėtas, galinis iš paminėtųjų: Paskutinių pavyzdžių padalyviai eina sakinyje ir aplinkybės žodžiais J.Jabl. 5. sprendžiamasis, galutinis: Ar tu manai, kad čia lenkų žemė, kur karaliaus žodis – paskutinis žodis? V.Krėv. Visur, visada, visais reikalais jo žodis paskutinis J.Balt. 6. užpakalinis: Baisiai suskalijęs, [šuo] išgaravo iš kūtės, ir tik ant rytojaus pasirodė vilkdamas paskutinę koją J.Avyž. Arklys stoja ant paskutinių̃jų kojų ir pirmynžingsnio Skdv. Paskutinė koja N. Baisiausia sliduma – reikia [arklį] kaustyt ir an paskutìnių Krok. Atsistojo [zuikutis] ant paskutìnių kojelių BM327. Ir an paskutìnių ratų yr [apkaustai] Nmč. Paskutiniai ratai da nauji JnšM. Paskutinė [ratų] paduška šaukias, ė ta pirmoja Rš. 7. Grv, Vj, Sb, Mrj blogiausias, prasčiausias: Tik paskutinis žmogus galėtų būti toks beširdis A.Vencl. Paskutìnis man medis drebulė Bd. Žemė ne pirmutinė ir ne paskutìnė Bn. Nemanyk, kad kiaules šert paskutìnis darbas – yra i da prastesnių Sdb. Sakė ją paskutinè, o žmona kad nu: ir darbinykė kokia, ir kaip vaikus žiūri! Trgn. Melagis – paskutìnis žmogus Srv. Eina par lauką padrikais plaukais kaip paskutinis valkata Jnš. Miežiai pjauti – paskutìnis darbas Pc. Gėrimas – paskutinis daiktas Rm. Jau paskutinis grūdas ant svieto (apie grikius) Pb. Ne gaspadorius, tiktai samdinys, ir ne taip sau samdinys, o paskutinis iš paskutinių J.Balt. [Klebonas] paprašė poną Urbutį „palikti jo pastogę“, čia pat paaiškindamas, kad paskutiniausias šuo nedergia kiemo, kuriame laka J.Balt. Ką tę gerai – paskutìnis gerumas (labai prastai) Rš. O ta lepšė pašlemėkė, visų grybų paskutinė JV669. ^ Paskutinis tas katinas, katris vieno urvelio pilnioja LTR(Mrc). Paskutinis paukštis, kad in savo lizdą šika LTR(Krn). ║ pasileidęs: Nu ta kaip kokia paskutìnė Dbk. Neprasidėk tu su juo – paskutìnis bernas ãnas Vdš. Jau ir paskutìnė paleistuvė šitep neišdarinėja Vs. ║ šlykštus, vulgarus: Bobos ka susiėmė, ka susiriejo, išdirbo kita kitą paskutiniais žodžiais Škn. Kad išlojojo paskutìniais žodžiais! Sdk. 8. visiškas, begalinis: Tik paskutinis kvailys gali patikėti, kad Stepulis čia niekuo dėtas J.Avyž. Turia prisrinkęs plūgų, akėčių, lentų – vagis paskutìnis Slm. Visą gyvenimą buvo kaip paskutinis ubagas A.Baran. Paregėjęs žemės paskutiniausį prispaudimą IM1859,48. Bėda mano paskutinė, kad netikus gaspadinė Grž, Krn. Paskutinis piktumas mane ima! Žem. ◊ į paskutinès dienàs smarkiai (keikti): Pasakai – pykdavo, keikdavo į paskutinès dienàs Rs. į paskutìnį kẽlią keliáuti mirti: Jau, sakot, laikas man keliaut į paskutinį kelią? E.Miež. iki (lig) paskutìnio (paskutìniui) 1. iki žūtbūtinio galo: Savo pilyse irgi narsūs, laikosi iki paskutinio A.Vien. Nors aš ir palauksiu iki paskutiniui, ale man nereikės dirbti BsPIII56. 2. kol užtenka jėgų: Neturì pasiduotie lig paskutìniui – eini, kruti, lig pagali Smal. iki paskutinio kraujo lašo sp visas jėgas atiduodant (kovoti). iš paskutìnio 1. iš visų jėgų, kiek galėdamas: Žmogus dirba iš paskutìnio Ėr. Iš paskutìnio storojas, kad jam pamačyt Skdt. Dirbau, stengiausi iš paskutìnio Mrj. 2. kiek lėšos, išgalės leidžia: Iš paskutìnio vaikas nusipirko baltinius, i pavogė Jnš. Beturtis buvo labai geraselgeta užeis, tai duoda iš paskutinio LTR. Iš paskutinių̃jų turi vaikuo padėti Krš. Jie iš paskutinių̃jų mokė tą vaiką i jokio džiaugsmo nematė iš jo Jnš. paskutinę minta B su juo baigta. paskutìnė širdìs piktumas (ima): Ažu itokius darbus paskutìnė širdìs ima Arm. Paėmė paskutinė širdis Mlt. paskutìnė valandà mirties akivaizda: Ko atėjai čion? Ar kad sudrumstai mano paskutinę valandą?! V.Krėv. paskutìnis gãlas pražūtis: Mato, kad anam bus paskutinis galas PP14. paskutìnis pãtalas Tvr mirties akivaizda: Ana ant paskutìnio pãtalo jau gulia Krž. paskutìnių mẽtų labai senas: Arklys jau paskutìnių mẽtų Ėr. Tu mano paskutinių metų tėvo neparistum, tu mane parisi?! BsMtII72. prieĩti ikì paskutinių̃jų patekti į labai keblią situaciją, būti prispirtam ką daryti: Agota mokė Katrę, ką ji turinti sakyti tėvui, kaip turinti nenusileisti, o priėjus iki paskutiniųjų, prigrasinti, kad ji pabėgsianti su Balsiu be tėvų palaiminimo V.Myk-Put.

paskutinis sinonimai

paskutinis antonimai

paskutinis junginiai

  • paskutinis dešimtmetis, paskutinis lašas, paskutinis mados klyksmas, paskutinis mokėjimo terminas, paskutinis terminas, paskutinis žodis
  • paskutinis mokėjimo terminas
  • Paskutinis legendinės grupės koncertas (1997 filmas), Paskutinis teismas
Ką reiškia žodis paskutiniukart? Visi terminai iš raidės P.