šlykštus reikšmė
Kas yra šlykštus? šlykštùs, -ì adj. (4) J.Jabl, Rtr, KŽ; L 1. žr. šleikštus 1: Dūmas pasirodė toks šlykštus, kad Aurimas nepanoro dar kartą patraukti rš. Ta degtienė kai taukai, sako, visai nešlykštì LKT219(Bsg). šlykštù n.: Šlykštu čiupinėti bjaurą daiktą, bjaurus grybus valgyti J. Širdžiai darosi šlykštù KŽ. šlỹkščiai adv.; rš. 2. DŽ žr. šleikštus 3: Man šlykštus jo inkštimas. Tarsi kampan užspeisto šunelio V.Bub. Kaip žmonės nusakė, pripasakojo, tai tiek man šlykštì to boba pasidarė Krs. Nieko nėra šlykštesnio už tinginį – laužą vyrą J.Paukš. | Šlykštùs (labai nemalonus) darbas DŽ. Buvom pasirengę, bet kad ištiko šlykštùs (darganotas, subjuręs) oras, tai ir likom namie Gs. šlykštù n. DŽ, NdŽ, KŽ, Vž: Šlykštu žiūrėti ant krinolinų J. Man tai buvo šlykštù žiūrėt ant juos Krs. Apiplėšti ką, užmušti – fe, šlykštu, storžieviška B.Sruog. šlỹkščiai adv. NdŽ, šlykščiaĩ NdŽ, KŽ. šlykštỹn adv., šlykštiñ: Aldutės mergučė didin – šlykštiñ Jnk. ║ Šn kuris prastos išvaizdos, negražus, nedailus: Nusivilk, tuojau nusivilk šituos šlykščius rūbus, kurie tik akį erzina! V.Krėv. Nešlykštì ir ji mergiščia Gs. Ale ir ne teip šlykštus [gužutis], kaip iš sykio man nudavė BsPII125(Vl). Repečkė, toks šlykštus sutvėrimas, painiojasi žmogui po kojų BsMtII11. šlỹkščiai adv.: Kas tave taip šlykščiai nurampulijo? Snt. 3. DŽ, NdŽ, Gl niekingas, nepadorus, nešvankus: Jis šlykščiausias kalbas kalbėjo J. Gimnazijoje jau sklinda šlykštūs gandai J.Avyž. Persiskirs, sukurs naujas šeimas – vėl bjauriausias melas, šlykščiausias apgaudinėjimas J.Gruš. šlykštù n., šlỹkštu: Šlỹkštu žmogui pasakot, kas per vaikai, kas per jų šnekos! Slv. šlỹkščiai adv.: Šlỹkščiai elgtis, kalbėti DŽ. Ir vis dėlto šlykščiau už Norvaišą niekas nekalbėjo rš. ◊ šlykščiõs širdiẽs apie žmogų, kuris greit kuo šlykštisi, bjaurisi: Ji labai šlykščiõs širdiẽs: pamatė tuos pūlius ir ėmė piktavot Gs.
šlykštus junginiai
- šlykštus anoniminis laiškas