dūmas reikšmė
Kas yra dūmas? 1 dū́mas sm. (1) 1. sing. Mž287 žr. dūmai: Pažiūrėkie į šalelę, kas ateina per laukelį: ir atrūksta juodas dūmas, ir atjoja raitų pulkas (flk.) Mrj. Iš pypkutės dūmas rūksta E.Miež. Įpūskit tada didį dūmą į vaškkorius S.Dauk. Dūmas pasikėlė iš žemės BB1Moz19,28. Verksmas [bus] drin dū́mo ir svilimo baisaus DP526. ^ Dūmas tėvynės už svetimą ugnę šviesesnis VP13. Šok kai meška ant dūmo Sln. Kad tu kur dūmeliù nurūktai, ugnele nužibėtai! Krsn. Kur triobelė, ten dūmelis KlvrŽ. 2. viena dūmų porcija, vienas užsitraukimas (rūkant): Palik man dūmą Jnš. Kedulis, paleidęs kelis dūmus, trumpai suniurnėjo V.Myk-Put. Duok ir man užtraukti nors vieną dūmẽlį Brs. | Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. 3. kiemas, gyvenimas, duba: Tėvai turėjo visą dū́mą, bet šmotą išpardavojo Skd. Du dū́mus jau pragėrė Brs. Balnokite žirgus iš dūmų Nm. Tokius pyragus išsikepėm – kaip iš trijų dūmų Šts. Iš dūmo (destis kiek yra gyvenamų trobų) mokama J.Jabl. ^ Nešio[ja] vilkas avis į krūmą, parneš ir vilką į dūmą VP33. ◊ dū̃mo galù vos: Arklys kap pasileidė – dū̃mo galù nenukritau nuo jo Dglš. dū́mas pàėmė dẽbesį sakoma apie jaunavedžius, kai tamsus tamsią veda: Tai kad paėmė dūmas debesį Ds. [kaĩp] iš dū́mo 1. greitai: Kelkitės visi iš dūmo Kp. 2. vieningai, sutartinai: Kibkim visi iš dū́mo – pakelsim Srv. Visi kaĩp iš dū́mo pakilo ir išėjo Srv. Dainuoja visi kaĩp iš dū́mo Mtl. 3. gerai, gražiai: Visa žydėjo ir žaliavo kaip iš dūmo Šlč. kaĩp dū́mas 1. Plv, Užv labai geras, vešlus (apie javus, augalus): Kviečiai kàp dū́mas Gs, Kt. Avižos, žirniai, linai užaugo kaip dūmas Tat. 2. greitai, smarkiai: Kad ne rugiena, tai eitų kàp dū́mas [pjauti]! Lp. Praėjo kaip dūmas mano visos dienos SGII55. Ir nurūko [velnias] kaip dūmas vėl į pragarą SI31. Arklys šavo kaĩp dū́mas Dbk. 3. apie labai girtą: Girtas kàp dū́mas Švnč. Jis jau kaĩ dūmẽlis Gs. kaĩp dū́mu greitai: Vilkas kaĩ dū́mu nurūko girion Ad. nė dū́mo visai nieko: Jo nė dūmo neliko V.Krėv.
2 ×dūmas sm. Q604, R328, MŽ439, H žr. dūma 1: Kitaip kalbėti, kaip dūmas yra N. ◊ į dūmą dėti N įsiminti. į dūmą ateiti N atgauti nuovoką. iš dūmo išeiti N pamiršti.
3 dū̃mas, -à adj. (4) kuris dūmų spalvos, dūminis: Dū̃mas jautis Jnš. Jautis dūmas, t. y. šėmas J. Ar matai dūmą karvę? Grz. Daug pieno duoda jūsų dūmoji karvė Lg.