šleikštus reikšmė

Kas yra šleikštus? šleikštùs, -ì adj. (4) Š, Rtr, NdŽ, KŽ, (3) Lkm; Kos55, L 1. keliantis blogumą, vėmulį: Man visi tie jūsų valgymai šleĩkštūs pasidarė Krs. Man žalias kiaušinis labai šleikštùs Ps. Šleikštùs koks jų kisielius Sdk. Lepšė šleikšti valgyti MitI235(Šd). Dabar (anksti pavasarį) žolė šleikštì, i karvės pieno maža duoda Rm. Man gale gerklės atsistojo šleikštùs kamuolys NdŽ. šleikštù n. Š, NdŽ, KŽ, Ssk, Pns, šleĩkštu Lš; L, Lp: Šleikštù ant širdies DŽ. Kai be dantų, tai kramtai kramtai, net šleikštù pasdaro Gdr. Man kažin ko šleikštù, tai pieno šalto atsigėriau Skp. Vieno medaus negaliu valgyt, man šleikštù Sn. Riebus maistas šleikštù Mžš. Pažaliavę bulbos šleikštù valgyt Azr. Čia kas šleĩkštu burnoj – ar duonos ažkąst reikia Mlt. šleĩkščiai adv. DŽ, NdŽ, šleikščiaĩ Š, NdŽ, KŽ; L: Vynas buvo šiltas, šleikščiai saldus ir neskanus J.Marcin. šleikštỹn adv. Š. 2. Ign, Pnd, Paį, Sld neskanus, be skonio (be druskos), bjaurus: Gal bulvės nesūdytos, kad tokios šleikščios Lš. Šleĩkščios kruopos, be druskos Pc. Šleikštùs kaip žolė Kp. šleikštù n. Pnd, Rk, Trgn: Be druskos šleikštù ir valgyt Ds. 3. keliantis pasibjaurėjimą, šlykštus: Šleikštùs gyvulėlis gyvatė Vb. Šleĩkščios mergos, ką rūko Drsk. Kada tu mesi tokį šleikštų gyvenimą? Blv. Šleikštùs gyrimasis DŽ. Šleikštì atmosfera NdŽ. šleikštù n. Dbk, šleĩkštu: Šleĩkštu, vai vai – pavydi vienas kitam Drsk. Šleikštù gyventi NdŽ. Net šleikštù klausyt, kai jis teip kalba Sb.