čiupinėti reikšmė

Kas yra čiupinėti? čiupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. 1. SD139, R348, K pirštais lytėti, graibyti: Aklas čiupinė́[ja] sau kelį lazda J. Tėvas vėl prie vežimų čiupinėja maišus Pt. | prk.: prozektorius">Prožektorius ėmė čiupinėti kelią rš. Čiupinėjo akimis jo švarką rš. | refl. tr.: Galiuką pabėgę sustojo, čiupinėjas pakinkius rš. 2. turėti, laikyti (rankose), naudoti: Ilgą laiką jau jis buvo nemedžiojęs, net užmiršo, kada šaudyklę rankose čiupinėjo BsPII125. | Jau matyti, kad grėblį čiupinė́jusi (moka grėbti) Grg. | prk.: Iš visos jų giminės pirmas mokslus čiupinės! J.Marcin. 3. prk. spausti, griebti, varginti: Visus šįmet ligos čiupinė́ja Gs. 4. kasti bulves neišraunant kelmo, paliekant dar toliau augti; urvinėti: Ar bulbas kasi jau kap reikia, ar da tik čiupinė́ji? Al. Nebeauga [bulvės] taip, kai jau pradedi čiupinė́t Sdk. 5. refl. vartotis: Visur čiupinė́jasi i čiupinė́jasi tie kilai [lašinių, sviesto] Gs. 6. refl. gaišti: Ko čia tep ilgai čiupinėjies? Švnč. Aš turu čiupinė́ties, kol tą alų padirbu Grg. Čiupinėjas kaip skolintais nagais Žem. \ čiupinėti; apčiupinėti; iščiupinėti; nučiupinėti; pačiupinėti; perčiupinėti; prasičiupinėti; sučiupinėti; užčiupinėti

čiupinėti sinonimai

čiupinėti junginiai

  • (ap)čiupinėti
Ką reiškia žodis čiupinėtojas? Visi terminai iš raidės Č.