gaišti reikšmė
Kas yra gaišti? gaĩšti, gaĩšta, gaĩšo 1. intr., tr. laiką veltui leisti, trukti: Reikės negaištant išsiuntinėti kviesliai rš. Jis negaišdavo veltui nė valandėlės rš. Ką tu taip ilgai gaištì? K. Trunku ilgai, gaištu SD7. Jis tik gaišta laiką, daugiau nieko Alv. Visą dieną be reikalo gaĩšo Dkš. Nėr kada gaĩšt, reikia rugiai pjaut Ds. Gaišáu vargau dėl jo Brs. Gana gaišus, imkit maišus ir važiuojam Pc. Kas nori gyventi – turi negaĩšti Pjv. 2. intr. nykti, dingti, prapulti: Sniegas gaĩšta, t. y. nyksta J. Kaukimas ir ūžimas silpnėjo, pamažu gaišo rš. Prekyba vis gaišo kas dieną didesniai S.Dauk. Ir kad šiteipo vyriausia kokia galva apserg ..., praded visas ūkis gaišti BPII477. Vaikai, miegot – jau lempa gaĩšta (gęsta) Kt. ^ Geras daiktas negaĩšta žemėj (nesimėto) Dglš. 3. intr. alkti, lysti, menkti: Karvės gaĩšta negintos Btr. 4. intr. dvėsti, stipti, žūti, galą gauti: Gyvoliai visi kaimyno gaĩšta J. Gaĩšo karvė, t. y. padvėsė J. Galvijai gaišta B. Šįmet labai gaišta kiaulės Rdm. Avys gaišta Yl. Paukšteliai nei aria, nei sėja, vienok badu negaišta KN192. Jau arklio tokia mada – gaišta ir ėda Dkš. Šelpė reikalaujantį, gelbėjo gaištantį S.Dauk. Žmonės gaišo kaip musės, ir išlikę gyvi bėgo ieškoti duonos į kitas vietas P.Cvir. 5. intr. SD145, B alpti, gvaibti, leipti, svaigti. ║ Gmž sirgti nuomaru (epilepsija). \ gaišti; apgaišti; atgaišti; įgaišti; išgaišti; nugaišti; pagaišti; pargaišti; pragaišti; prigaišti; sugaišti; užgaišti
gaišti junginiai
- gaišti laiką