ūžimas reikšmė
Kas yra ūžimas? ūžìmas sm. (2) K, I, DŽ, NdŽ, KlbIV141(Trk), KlbIX102(Krtn), LKKXI152(Zt), ū̃žimas (1) LKKXI152(Zt); H164, R, MŽ, N, M → ūžti: 1. R287, 300, MŽ384, 402 Vėjas pučia, kur nori, ir tu girdi jo ūžimą brš. Kožną sykį pakilsta vė[ja]s i toks baisus ūžìmas Žr. Medžiai tarpu save kalba ūžimu LTR(Lš). Medžiai didžiausi, toks savotiškas ūžìmas Vkš. O girių, miškų ūžimas dūšioj mano gieda A1884,384. Nuo vėlių pulkais lėkimo atsiranda oro ūžimas BsVXXI. Kur ramus jūsų ūžìmas nuo vėjo, kai balto miško lapeliai šlamėjo ir senos pušys siūravo, braškėjo? A.Baran. Ūžimas marių, jūrių R83, MŽ109. Į mares pietų laike toks ūžìmas atsirados Prk. Tačiau nuo didžiųjų slenksčių, esančių atokiau kaimo, vis dar sklido vandens ūžimas rš. Bus ženklai ant saulės ir mėnesio ir žvaizdžių ir ant žemės priespaudimas tautų dėl sumišimo ūžimo marių ir vilnių jų DP12. Jau vėl dangus ūkstos, jau vėl debesys kyla, jau vėl iš tolo girdime perkūnų grumenimą ir vėtrų ūžimą Kel1850,18. Jų šauksmas yra kaip ūžimas marių BBJer50,42. ║ Kuomet pakurdavo ugnį, tai su tokiu dideliu ūžimu degdavo, kad auses gręždavo LTR(Krž). Kaip taukai ka čirkštų, ta toks ūžìmas vis yra Kv. ║ Ūžimas, dundėjimas ŠT36. Joniukas išgirdo kažin kokį ūžimą mieste Brž. Pakilo toks ūžimas Rs. Čia ramiau, o mieste visoki ūžìmai Ob. Už poros minutų išgirdo baisų ūžimą LMD(Ldvn). Tolumoje pasigirdo ritmingas, duslus ūžimas rš. Ūžìmas, tranksmas, bildesys, bildėjimas, grumėjimas I. Vieną sykį, važiuodamas per girią pro didelį kalną, išgirdo baisų ūžimą BsPIII13(Nm). Ir stojosi ūmai iš dangaus ūžimas, kaip didžio vėjo ir papildė visus namus, kur jie sėdėjo VlnE75. Pirm trinkių baugus ūžimas iš žemės vidaus pakilęs buvo girdėtas Kel 1870,28. 2. NdŽ, Skrb, Ėr, Dglš Vienos [spiečiaus] bitys skraido ir susidaro tokis ūžìmas Kpč. Žiūriu – kas čia tokis ūžìmas (bičių spiečius lekia) Grv. Į klevus buvo kas bičių, kad anie žydėjo – kas par ūžìmas! Dov. O bičių ūžìmas terp tų liepų! Ps. Toks jau ūžìmas tų bičių, o mat vynvytis (laukinė vynuogė) žydėjo – ir visos medų nešė Smln. Su tomis skylelėmis [po sparnais] ir su savo sparnais jos (darbininkės bitės) ūžimą daro S.Dauk. Jie (tranai) savo ūžimu vasarą pietumis daug tranksmo daro aplink aulius S.Dauk. 3. Čia jie (tetervinų balsai) pritilsta, virsdami tarytum šnabždesiu, čia sustiprėja, primindami krioklio ūžimą sp. 4. PnmŽ, Dglš Jis prieg ūžìmų pripratęs – traktornykas DrskŽ. Vien dėl mašinų ūžìmo mieste negaliu būti, galva kelnojas Krš. Mašinų ūžìmas nesvietiškas ir ažukampėse tokiose Sug. Kokias te buvo ūžìmas: arkliai sukė tą maniežą Sn. O daba nė kokių dainų nebė[ra], tik traktorių ūžìmai Sd. Kombaino kožnas ūžìmas reikia skirt Slm. Ausis pasiekė tolimas, bet vis garsėjantis lėktuvo ūžimas sp. O tų girnų par dienas ūžìmas, o jergutaliau! Kv. Prie darbo, mergos! Smagus ūžims verptuvo V.Kudir. Iš tolo girdėjo kuliamos mašinos ūžimą ir bildėjimą LzP. 5. → užti 7: Nal’ (na bet) tokio ūžìmo: o muša, o muša anie į tas blėkas End. Šeštadienį, sekmadienį ūžìmas, giedojimas, linksma buvo Gg. Ji klausosi vargonų ūžimo I.Simon. ║ NdŽ. 6. Bsg, Sdb, Ėr → ūžti 9: Ausų ūžimas ŠT152. Susirgau gripu ir pristojo galvos ūžìmas Grv. Nū to galvos ūžìmo ir atmintis muno sumažėjo Kv. Neit galvos ūžimą gavo [iš tos bėdos] Vlkv. Mano galvon (galvoje) didelys ūžìmas Mrc. Ūžìmas galvo[je], rods, svirplių prisimetė Krš. Ausių ūžìmas KII101. O tai ūžimẽlis galvos, kaip bičių aulys pilnas Krš. Par ausis nuolat ūžìmas Vžns. 7. Prk, Slm, Dg → ūžti 10: Vos girdimas ūžimas I. Prasidėjo veselia, – ūžìmas šaukimas! Užv. Didžiausi ūžìmai [ligoninėje], bobos neramios Sdb. Koks tų žydų šaukimas, toks ūžìmas! Vkš. Girdise balsai giesmių ir kitų ūžimų BM233(Vl). Taip sumišai besijuokiant, štai ūžìms pasikėlė K.Donel. Matai tik galvas, judėjimą, girdi ūžimą J.Bil. 8. NdŽ, ŠT79 → ūžti 11: Ūžìmas svieto – labiau jaunų Krš. Kodėl ūžimè nebuvai? Mrj. 10. → ūžti 12: Pakilo tarp anais ūžimas I. Kas dabar senių ūžìmo bijo?! Rdn. Keikimas ūžìmas, nors auses užsikišk! Krš. \ ūžimas; įūžimas; išūžimas; nuūžimas; paūžimas; praūžimas; suūžimas; užūžimas