ūžti reikšmė

Kas yra ūžti? ū̃žti, -ia, -ė KBII154, K, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ; SD136,179, SD366, H164, R, R83,407, MŽ, MŽ109, I, Sut, N, M, L, ŠT262 1. intr. skleisti pratisą žemą garsą; ošti, šniokšti, šlamėti (apie vėją, vandenis, mišką): Vėjas ūžia R300, MŽ402. Vėjis ūžia pūsdamas dideliai J. Ė vėjas ū̃žė, didelis vėjas Dglš. Dar sniego nebuvo, tik vėjas didelis, ū̃žė labai Pv. Lauke vėjas ūžia, lytus teška Žem. Oi ūžė pūtė lauko vėjelis KrvD179. Pučia ūžia vėjai iš visų pusių ir laužo, ir blaško berželį Pč. Lytus atkildamas ūžia J. Lietus, girdžiu, tik ūžia, šniokia, oi smarkiai leja Ml. Per naktį skaudi vėtra ū̃žė KI323. Kad ir šiandien oi ū̃žė vėtra Vlk. Šturmas ū̃žė ū̃žė aplink tą koplyčią, o ketvirtą dieną suvažiavo kunigai Eiš. Vidurnaktį kad pradėjo staugt, rėkt, ūžt vėtra, net visa giria pradėjo drebėt LTR(Ds). Vanduo krisdamas ū̃žia dideliai Kl. Pavasarį arba po didesnių liūčių net ūžia bėgdamas skardžiais vanduo A.Mišk. Marė visa kilnojas, net vanduo ū̃žia LKT213(Jnš). Nepabūkim, kad išgirsim darganas ū̃žiant K.Donel. Ūžiantieji debesys E(Pn). Nemunas … nepučias, neūž ir rodos pakarnas, nedrąsus, tykus, kaip kalinyj tarnas A1884,279. O ant žemės suspaudimas giminių del nusiminimo, kad ūžti pradės marios ir vilnys BtLuk21,25. Sėdžiu stalo, žiūriu pro langą, o girdžiu ū̃žiant jūreles mareles JD283. Ir jūra ūžia, šniokšt, lyg būtų galas jau ir pasauliui! Vd. Ū̃žia ū̃žia gilių marių vandenai BM429. Vėjelis pučia, Dūnojus ū̃žia, vainikėlis žaliuoja (d.) Kp. Bei eš girdėjau anus sparnus ūžiančius, kaip didžius vandenius BBEz1,24. Miškai tai ūžia an lietaus, šniokščia tep Srj. Jei žiemą miškas labai ūžia, tai bus atadrėkis LTR(Pn). Kai tie medžiai gražiai ū̃žia! Rsn. Viesulas tada pakilo, medis pradėjo ū̃žt Bsg. Giria ūžė braškėjo A.Vien. Tik ūžė medžiai, šakeles linguodami J.Bil. Ne šiauras vėjas girelę kelia, ne žaliasai ąžuolėlis ūžia, tik jaunas bernelis dalelę keikia V.Krėv. Nei vėjai pučia, nei sodai ūžia, nei mano staklelės svirne boluoja LTR(Slk). Nepūskit, vėjužiai, neūžkit, medužiai RD129. Oi, ūžkiat, gauskiat girioj, medeliai, – maži muno broleliai StnD21. Kad aš ėjau pro darželį, darže rūtos ū̃žė JV631. Ar vėjas pūtė, ar sodai ūžė, ar mano mergelė miego norėjo? BsO49. Vėjelis pūtė, rugeliai ūžė, kvietužėliai gražiai lingavo LTR(Plv). ║ apie įvairius garsus: Pagaliau valgis užvirė ir ėmė ūžti J.Balč. Eik, pažiūrėk, ar vanduo ū̃žia (verda) Užp. Pasiklausyk, tarp kubilo ar alus ū̃žia (gyvena) Grž. Viduriai vis ū̃žia ir ū̃žia (gurgia) Dg. Bernotą ėmė dar labiau dusintikrūtinė ūžė gargėjo J.Paukš. Pryš didelius vėjus ugnis pečiuj degdama dideliai ūžia LTR(Vdk). ^ Bepigu giedoti, kad galvoje alus ūžia TŽV597. | impers.: Švilpia, ūžia, sniegas sninga Ėr. ^ Kas ūžia be vėjo? (bitės) Jrg. ║ dundėti, bildėti: Graustinė ūžia ir ūžia be perstojo Žem. Pradėjo šaudyties, o švilpti, ū̃žti – parsigandom, sulėkėm į kaminą Nv. Šaudės labai – ū̃žė, tratėjo visi kaimai Kž. Pašėtė dega, traška, ū̃žia baisiausiai baisiausiai Št. | prk.: Čia karas aplink ūžė, o Kudirkos paminklas išsiliko Nm. ║ gausti: Pridėjęs ausį prie žemės, sako: – Jau girdėt, ūžia žemė, turbūt jau atsiveja LB220. Važiavo jaunieji, važiavo ant šliūbo, tiltas geležinis skambėjo ir ūžė LTR(Plv). Pradėjo ūžti kalnas, jis (keleivis) nuėjo pas kalną i pradėjo kasti, žiūrėti, kas jame yra LMD(Lg). Girdė[ja]u, kas tai ū̃žia ir vis arčiau eina ūždama LKKXI227(Šlčn). Kunigas girdi, kad vis kažin kas ūžia, todėl greit rengėsi ir išvažiavo (ps.) LTR(Šn). Jeigu tilepono (telefono) stulpai labai ūžia, tai giedra bus LTR(Šd). 2. intr. dūgzti, birgzti, zvimbti (apie būrį vabzdžių): Bitys, musės į medį sulėkusios ūžia J. Gavusios dūmų, bitės prisigeria medaus, pasidaro ne tokios judrios, smarkiai ūžia, bet mažiau gelia rš. Būdavo, liepos žydi – ū̃žia bitės, o šiamet nė balso Dkk. Dobilai ka pradeda žydėti, ū̃ža ū̃ža bitys End. Bitininkas turì klausyt, a bitės neū̃žia Jd. Bitės an liepų tik ū̃žė Nč. In Kūčių prieini prie avilio, pabarškini – bitės ū̃žia Upn. Ū̃ža bitis pri bities [grikių lauke] Pvn. Jau kap šiamet žiedų, bičių kap spiečius ū̃žia Kpč. Kai kėlės an manęs tos vapsvos, tai tik ū̃žia Ob. Nė miško bitaitės ten ūž, ten ūž, ten mūsų sesaitę atlydž, atlydž LMD(Sln). Ū̃žė kulkelės kap sode bitelės LTR(Plv). Ot gerai, ka musėlių nėra, o tai kitur baisiausiai spietliai ū̃ža Krš. O jau tvarte tai jau tę ū̃žia, pilna [musių] Dg. Musėlės ir vabalėliai ūžia, zirzia Žem. 3. intr. Kzt giedoti, ūkti, burbuliuoti (apie kai kuriuos paukščius): Seniau, išeik pavasarį, ūžia tetervinai Ėr. Nei lesinta, nei penėta, išsiperėjo i ū̃žia [laukiniai ančiukai] Klt. Raudonasai patinas [karvelis] labai drūtai ū̃žia Vb. Ir gegužė miške ūžia, burkuoja karvelis A1885,56. Titilvikas ū̃žia mala, genys stuobrin urvą kala DrskD251. | Jau vaikas ū̃žia, greit kalbės Ps. 4. intr. burgzti, birbti (apie veikiančius prietaisus, mašinas ar mechanizmus): Tie rateliai tik ū̃ždavo: verpdavo par naktis Jrb. Aš kur tarnavau, ū̃ždavo vakare keturi rateliai Žg. Suka į vingį, o ta spragilinė ū̃ža aplinkuo Krp. Teip smagu gulėt, kai girnos ū̃žia Grž. Eini par kaimą, teip kožnam kieme ir ū̃žia girnos Č. Oi, girnos maltuvėj ū̃žė ir ū̃žė Slm. Moma, malk, kad ū̃žt girnos Pls. Ūžkit ūžkit, mano girnaitės! RD2. Atėjus rudeniui, vėl pradėjo ūžti kuliamosios P.Cvir. Televizorius ū̃žia ir ū̃žia, vaikai aplink televizorių kap šašai Vlk. Išgirsi, kame ū̃žia tie orlaiviai, jau i bėgsi Šv. | impers.: Mieste tai didelis ūžimas: ūžia ir ūžia Pn. Aš pamisliju, kaip tie traktoristai daturi: ū̃žia ū̃žia, par ausis eina Všn. Ū̃žia nuo ryto lig vakarui visur visur Sug. | prk.: Ar nesmagu klausyt, kad viežlybos gaspadinės žiemą su mergoms vindus savo sukdamos ū̃žia? K.Donel. Ū̃žia ū̃žia lėktuvai, malūnai šitoj pusėj (ūžia galvoje) Snt. 5. intr. burzgiant važiuoti, skristi: Vis tie orlaiviai ant Vokietijos pusę ū̃žia i ū̃žia Ps. Traukiniai mūsų javų prikrauti ūžia ir ūžia Pt. Siberijos geležinkeliais ūžė vagonai, prigrūsti kareivių TS1904,4. Ūžia ir ūžia tie traktoriai, turbūt šienus veža Erž. Visą vakarą jaraplanai ū̃žia LzŽ. Pro tavo galvelę vis bitutės dūzgė, o pro mano galvelę vis kulkelės ūžė LLDIII309(Alvt). Uždaryk duris – musios ū̃žia (skrenda vidun) Mžš. | Kartu su visais jis įsigrūda į požeminį traukinį ir bilda, ūžia nežinoma kryptimi J.Mik. | prk.: Man kasdien laiškai tik ū̃žia ū̃žia Užp. 6. intr. šniokščiant tekėti: Į pakalnę ū̃ža tie vandenys Varn. Vanduo net ūžia grabelėn Lp. Kur važiuosi: vanduo visur ū̃žia Jrb. Išejau par lietų, tai tik ūžia nuo lietsargio lietus Trgn. Šiandie parnakt lijo, ū̃žė, net žemė šlapia Klt. Jėzau, kad lyja, kad ū̃žia, net baisu! Pnm. Kraujas ū̃žia iš snukio Lp. 7. intr. skambėti, sklisti (apie garsus, balsus): Ten buvo tokia koželka, sako, žiū, ka tę ir ū̃žia balsai tokie Žg. Lakštingalės balsas … skamba ū̃žia par krūmus ir vis kiteip mainos ir vis dūšion intsmenga lyg Lietuvos dainos A.Baran. Šlovingos muzikos ūžė ir visokie … aukšti ponai linksminos BsPI63(Rg). Bėda jumus, kurie keliatės anksti ant apsirijimo ir ant girtavimo, o būbnas ir vamzdis ūžia ausyse jūsų MP126. O turėtų tavi ūžti ausyse visados šventi žodžiai jo MP151. ║ tr. dainuoti, giedoti: Ar keliausi par kokią sodą (sodžių) – išgirsi ūžant susirinkusius į krūvas giesmes pri Panelės Švenč[iausios] brš. Jaunikaičiai ir mergaitė ūžia dainas tėvyniškas TS1900,12. 8. intr. smarkiai skambėti, aidėti, dundėti: Jaujos visos ū̃žė jaunimo: stengdavos greičiau iškult, vieni pas kitus nubėgt Sk. Vasarą, jau atsiras darbai, ū̃š, dainiuos visose pusėse Sd. Sudainuotume, tai net ūžtų Drs. Paupiai ū̃žė nu dainių Ub. Šokom, dainavom, net kaimas ū̃žė Lb. Ka dainiuo[ja] mergos i vaikiai, visi keliai ū̃ža Yl. Dainiuos, ka ū̃š pašaliai Žr. Vėjelis pūtė, svirnelis ūžė, o karvelėliai gražiai burkavo LTR(Brž). Liepynas … ūždavęs bičių spiečiais, dvelkęs medum vienu A.Baran. Sukinkys po šešis arklius, važiuos, kad ū̃š tik vien tekiniai Sd. Kad mušė, tai ripka ėjo ūždama SI307. Skambalai tik ū̃ždavo, kap rogės eidavo Graž. Ū̃š akminai palangiais, kaip žemę dalysias (bus daug keršto) Krš. | Ū̃žė Kuršėnai, skambėjo nu liežuvių Krš. 9. intr. spengti (apie galvą, ausis): Galva ū̃žia, cypia visokiais balsais Klt. Man nieko nesopa, tik galva skambina, ū̃žia Pb. Ū̃ža galvõs visi pašaliai Krš. Muno galvelė teip kaip miškas, ū̃ža ir ū̃ža, ū̃ža ir ū̃ža End. Kaip atsikelu, ū̃ža galva kaip aulyskelmas būs Krš. Mun ū̃ža, žaltys, ta galva, rodos, ka ten devyni velniai Trk. Mano visada ūžiamà galva Dkš. Tiek ū̃žia to galva, ažtat ir nebegirdžiu Slm. Man galva ū̃žia kaip traktoriai Pš. Neskauda, tik sukasi ū̃žia galva KzR. Ausys ūžia nuo pritukimo skylaičių galvoj Sln. Vakare galva taip sunki ir ūžianti, jog negalima nieko gero su ja padaryti Pč. Vatą sumirkius svogūnų sultyj dedama ausysna joms ūžiant ir skambant rš. Ū̃žia mano galvutėlė už to tinginėlio LTR(Rm). | impers.: Ausysa ū̃žia, neturi kur galvos padėt DrskŽ. Ū̃žia, spengia visokiom giesmėm [ausyse nuo sklerozės] Č. Akys aptemsta, ūžia ausyse, dreba kojos ir rankos V.Kudir. Per ilgą čėsą galvon ū̃žė Pls. Ū̃žia jau galvoj Ml. Ū̃žia trenkia galvoj – nebėr dora, kad greičiau tik numirčia Slm. Ausysa tik ū̃žia, jau kelis kartus ir ligoninėn gulėjau Srj. Galvon ū̃žia dunda kap busilo veseilia Drsk. Jei ausyse ū̃žia, tai eit po zvanais pastovėt, kai zvanina LTIII458(Kls). | tr.: Man galva ūžia, nenustoja niekada, ū̃žia ir ū̃žia tą galvą Tr. 10. intr. triukšmauti, bruzdėti: Tie vaikai bildės, tratės, ū̃š Sd. Ū̃ža, lermuojas, pailsio nė[ra] Trš. Ka tik alus stipras, žiūrėk, jau ir ū̃žia [gėrėjai] Slm. Nerėkit ir neū̃žkit! Prn. Ko tu čia ūžì, neduodi man paklausyt?! Krkš. I pradės naktį ū̃žti, dejuoti Žeml. Kai kada tai ū̃žia kaip bitės, šiandiej labai ramūs visi Slm. Dūmai rūko nuo ryto iki vėlai vakarui, ūžė svietas triobose, sode, ant kiemo V.Piet. Tuoj visa smuklė ūžė ir trepsėjo A.Vaičiul. ^ Ūžia kaip bitės avily PPr434. Ū̃ža kai bitys į aulį žmonys NmŽ. ║ Žr, Ut, Pbs kalbėti (ppr. daugeliui): Nenoriu nė girdėt, jei kas apie ką ū̃žia Skp. Ū̃ža bobos, ka visims reiks išeiti, kels trobas Šv. Ū̃ža visais pakerčiais – būs karas Krš. Visi gi ū̃žė, ka daug kas atpigs Mžš. Žmonys, labiau bobos, dūsauja, verkia, ūžia maž visu balsu Žem. 11. intr. Trkn, Všt linksmintis, pramogauti, siausti (ppr. triukšmingai); lėbauti: Gerai buvo, sau ū̃ši po tus vakarelius, praeis tas laikas kaip šešėlis Yl. Nu ir eitam į tas pintuves ten, muzikantai y[ra], šokam, dainiuojam ten, ū̃žam Bdr. Suvažiavo vestuvinykai, ū̃š Bb. Visą naktį jaunimas ū̃žia, šoka Kp. Visi pilni pinigų, ū̃žia, geria PnmŽ. Dabar steigią kai kur ir ūžiamų vakarų J.Jabl. Na, vyrai, kur ū̃šim šį sekmadienį? Mrj. Jis per naktis su bajorais karčemose ūžė K.Bor. Ū̃ždavo tę kelias dienas Snt. Per dienų dienas ūžė, iš to ir serga dabar J.Jabl. Būdavo Joninės, tai ū̃ždavo an kalnelio Slm. Jūs [vaikams] kiškiat párkiškiat, o anie ū̃š! Krš. Ponai ūžia, pas juos linksma, švaru, šviesu LzP. Vai ūžčiau ūžčiau, kad nevedęs būčiau LTR(Rs). Tėvui mirus, sūnus laidokavo, ūžė, švaistė tėvo pinigus LTR(Aln). ^ Ū̃žia kap šunes šuleny Kt. 12. intr. Dkš, Trk prk. reikšti nepasitenkinimą, bartis, burbėti, purkštauti: Ūžiù an vaiko, geria kap velnias! Brb. Ko tu čia ūžì, manai, kas čia tavęs bijo Mrj. Nekibink, bo kai ims ūžt, tai ir galo nebus Pc. Kiek yra ūžtà dures daryti, musų̃ neleisti – kur tau! Krš. Visi ant marčios pradėjo ū̃žt, kam viralas su krislais Slm. Trupinelį kas ne taip, ū̃ža bobos Krš. Ū̃žė, varė an to vyrelio! Rdn. Neū̃žk par daug, ba tuoj išvysim Vad. Tėvai ū̃ža nenorį tokios marčios Rdn. Mano tėvai, broliai, seserys ūžia ir pyksta, kad darbininką ėmiau I.Simon. Ū̃ždavau ū̃ždavau, kad ant miestą išeisiu Ps. | refl. Kv: Ū̃žėsi, daužėsi už nebūk nieką Dg. ║ įkyriai prašyti, zyzti: Ūžiáu ūžiáu ir išūžiau dvidešimt rublių Trg. 13. intr. šnek. greitai (ppr. triukšmingai) judėti, lėkti, dumti: Tas atsikėlęs ka ūžė, ka nė atgaliau neatsižiūrėjo LTR(Kpr). Žmonės vieškeliais tik ūžia į miestą Skr. 14. intr. apie smarkų veiksmą ar vyksmą: Kad ana i ū̃žia (daug dirba) po tuos daržus Pln. Darbas eina ūždamas rš. Linai ūždamys auga Nt. | impers.: Bėga dvidešimt [jaučių], tai tik ū̃žia par kaimą Ant. Kap jie (briedžiai) bėga, net ū̃žia Ad. Jau sveika – duoda, net ū̃žia aust Klt. Kai griuvo [senukas], o juoko visiem – net ū̃žia Ktk. Žmonių – net ūžė A.Vien. ║ vešėti, klestėti, gerai augti, tarpti: Šį metą vasarojus ūžtè ū̃ža Slnt. Su trąšais aptrąšavęs i bulbes, i kopūstus, kad bèūžantys viskas Lkv. Sėklų tų priberia, tai kad ūžia tie elksniai Grš. Tam duok žemės, ū̃žtų, ka gyventum End. 15. intr. šnek. būti pilnam, pripildytam: Kiemas ūžia, nuverstas malkom Ėr. Ka jūs i pavydat, bet mun ū̃ža visi pašaliai (pilna visko) Nt. | impers.: Ojė, malkų ū̃žia! Plv. Dabar duonos ū̃žia, galim gert ir valgyt Snt. Jei dabar pora savaičių giedros, tai šįmet medaus ū̃žtų Šn. Anksčiau vietos nebuvo, o dabar vietos ū̃žia Snt. Šiandie darbo ū̃žia Mrj. Jurginų, matai, ū̃žia Aln. Pas juos ū̃žia svečių Lkš. Mieste tik ū̃žia ū̃žia žmonių DrskŽ. Aną subatą mergų buvo pamožinčiai, o šįvakar ū̃žia Snt. 16. intr., tr. griežti: Niekas tep nemokėjo ū̃žtie ir niekur jau tokia skripka tep gražiai nèūžė, kap ito Grv. Tik mano du broliai ū̃žė: vienas – ant skripkos, kitas – an armonikos Grv. Gražiai ū̃žia an cimbolų Grv. Ū̃žt mokėj[o], ale balso neturėj[o] GrvT84. Vaikščiojo katinys ū̃žtie visur per veseliom Aru14(Grv). | prk.: Ot noriu valgyt – žarnos maršą ū̃žia Grv. ^ Kap ū̃žia, tep turi šokt Grv. 17. intr. lošti: Išmok man kortosen ū̃žtie Grv. 18. intr. Jrb, Alvt, Ss, Snt, Kt, Antr, Ml, Dv, Rod ieškoti kuilių, krėktis (apie kiaules): Ūžia kiaulė pri kuilio J. Ū̃žė, a pasilakstė? Jd. Kad ana ir ū̃ža, ale ėda Krš. Jau mūso kiaulė ū̃ža, o neėda, pasieniais laksto, mėšlus knisa Kv. Kiaulė ū̃žia, reikia varyt pas kuilį Brb. | refl.: Rudenį nesìūžė kiaulė Plv. 19. intr. Užp, Ant, Km, Ėr būti nėščiai: Tavo prisiega, man regis, ū̃žia Ktk. Ji jau smagiai ūžia – greit prieis galas Pnd. Bobos vis ū̃ždavo, dabar ne, retai Vj. ◊ ausìs (į ausìs) ū̃žti varginti, kvaršinti: Gana gana, neū̃žk į ausìs Erž. Pavasarį vasarą ausìs tau ū̃š, iš dainų ka dainiuos Žr. galvà ū̃žia 1. daug rūpesčių: Ū̃ža galvà su vaikais, ale blogai i be vaikų Krš. 2. ima nerimas: Nėra darbo, mun ū̃ža galvà Krš. gálvą ū̃žti Rm trukdyti, varginti, neduoti ramybės: Vaikai tiek gálvą ū̃ža, vieni klapatai Krš. Neū̃žk tu man galvõs su visokiais savo prašymais Skrb. Mes čia šnekėdamos žmonėm gálvą ū̃žiam Prn. Užsistojo (prikibo): ūžė ūžė galvą, kol išūžė Jnš. \ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti

ūžti sinonimai

ūžti junginiai

  • (pra)ūžti
Ką reiškia žodis ūžukas? Visi terminai iš raidės Ū.