burbuliuoti reikšmė
Kas yra burbuliuoti? burbuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. burbulams kilti: Iš smarkaus lietaus klonis burbuliúoja, t. y. burbulai šoka į aukštą J. Ta mulvė burbuliúoja K. Kur tik bridau, visur burbuliãvo Alk. ║ burbulus leisti, daryti: Vaikas, pasinėręs vandeny, burbuliúoja Lp. Karvė nė maž negeria, tik burbuliúoja, dugne ieško tirščių Skd. Arklys burbuliúoja po lovį, miltų ieškodamas Grž. | Tos kojos sutinę, burbuliúoja (pūliai bėga) – baisu žiūrėt Gs. 2. J gurgėti, gurguliuoti: Žvaliai burbuliavo upelis rš. Bulvos verda, burbuliúoja Ds. Burbuliuo[ja] kaip pelkė parvažiuota LTR(Yl). | Burbuliuoja pilvas B. 3. Rod, Vb ulbėti (apie teterviną, kalakutą): Tetirvinas ant dirvono burbuliúoja Rk. Medinis gaidys burbuliuoja N. Jau mūsų jauniklis kalakutas pradėjo burbuliúoti Bgt. 4. R342 menk. neaiškiai kalbėti, burblenti, murmėti: Anas ir vienas eina ir burbuliúoja panosėj Ds. Taip tankiai burbuliúoja, kad nė suprasti negalima Lnkv. ^ Burbuliuoja kaip tetirvinas apie pačią Sln. Ką tu čia burbuliúoji kai kalakutas? OG313. 5. piktai kalbėti, bambėti: Pradėjo da burbuliuot, kam sudraskė [sijoną] Ign. Svečiai begaliai namo nevažiuoja, gaspadorius gaspadinė labai burbuliuoja NS488. 6. šnek. suktis (prie moters), meilintis: Vaikis apei mergas burbuliúo[ja], dailinas kiek įmanydamas Užv. Kad ir jaunas, bet burbuliúoti jau mokėjo Užv. \ burbuliuoti; apsiburbuliuoti; išburbuliuoti; nuburbuliuoti; paburbuliuoti; praburbuliuoti; priburbuliuoti; suburbuliuoti; užburbuliuoti