murmėti reikšmė

Kas yra murmėti? 1 murmė́ti, mùrma (mur̃ma Vb, Ėr, mùrmi K), -ė́jo 1. intr. Lkv, Dglš niurgzti, urzgėti (ppr. apie mešką): Vilkų gaujos staugė, ir meškos murmėjo A1884,61. Murma meška subausta S.Dauk. 2. intr., tr. J, Kp, Dkš, Krtn neaiškiai kalbėti, niurnėti, bambėti: Man nėra namų! – murma pamėlynavę senio lūpos J.Bil. Ko murmi kaip pelkė parvažiuota?! Šv. Ko čia murmi kaip avelė, uodegon įkirpta?! LTR. Nė vienam ne galvoj, ką jis murma BsPII37. Murmės po nosies kaip meška – nežinai, ko jai trūksta Žem. | Murmamasis garsas (lingv. neaiškiai, silpnai tariamas garsas) rš. ^ Sulopyta, sukarznota eina keliu murmė́dama (armonika) Ml. 3. intr. SD19,142, K, J, Vv, Pšl, Vs su nepasitenkinimu, piktai kalbėti, niurzgėti: Anie murma ant kits kito, t. y. baras J. Tada murmėjo žmones priš Mozešų BB2Moz15,24. Niekaip tau neįtropysi, mùrmi ir mùrmi Trgn. Jis jau per daug mùrma prieš tėvą Ukm. Kaipo vyras protingas, klausė vyresnybės nemurmėdamas M.Valanč. Prieš tokį naudingą įstatymą ben biškį murmėsite K.Donel. Murmįs (nekantrus) R380. 4. intr marmėti, gurgėti, burgėti: Prie murmančios upelės ir tankiam krūmyne duoda lakštingalas savo meilingą giesmę paskambėti prš. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai, ir bangos murmėdamos ritas V.Myk-Put. Viršuj ugnies murmėjo stiprus katilas rš. Oi, kad pradėjo murmė́t pilvas! Dbk. 5. intr. grumėti, dunduliuoti: Pietuose tai murma, turbūt didelis debesis ateina Dkš. Murmėjo ir grūmės juodi debesiai, audringų žaibų ir perkūnų pritvinę V.Myk-Put. Po nakties lietaus dusliai tebemurmėjo (griaudė) J.Marc. \ murmėti; apmurmėti; atmurmėti; įmurmėti; išmurmėti; numurmėti; pamurmėti; pramurmėti; primurmėti; sumurmėti; užmurmėti
2 mùrmėti, -ėja, -ėjo intr. trauktis storu ledo ar šarmos sluoksniu (apie lango stiklą).

murmėti sinonimai

murmėti junginiai

  • (su)burbėti, (su)murmėti, (su)murmėti
Ką reiškia žodis murmėtojas? Visi terminai iš raidės M.