šlamėti reikšmė
Kas yra šlamėti? šlamė́ti, šlãma, -ė́jo Š, Rtr, KŽ; Kos54, L 1. intr. NdŽ, Lb, Kvr, Krs, Trgn šnarėti, šiugždėti, čiužėti: Krūmai šlamė́jo, anie manė, ka baidė Krš. Drebulės lapai šlãma visą laiką LKT193(Nm). Kas te šlãma? – Ė vėjų papūstas lapelis, ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis A.Baran. Amžius tu šlamėsi, šilkalapi uosi S.Nėr. Malonus vakarų vėjelis, šlamėdamas medžių lapais, pūtė tiesiai man kakton, glostė plaukus ir veidą J.Bil. Drabužis, šilkas šlãma NdŽ. Popieriai tik šlãma DŽ. Šlama bumažkų (banknotų) pilnas maišelis, vos besutenka laibas ryšelis BM442. Ar turi kišenėje šlamantį (banknotą)? J.Dov. Šilkuose būtum šlamė́jus, tiek pinigo turėdama Ėr. ^ Eina per vandenį – nesušlampa, eina per šiaudus – nešlama (šešėlis) Jrg. ║ NdŽ ošti, šniokšti, ūžti: Medžias (miškas) šlãma Kls. Miškai ir girios, šilai ir šlaitai džiaugsmu dar šlamėjo V.Krėv. Šlamančio sodo pramintu taku palydi vien lapai geltoni V.Myk-Put. ║ tr. NdŽ poez. sakyti, pasakoti (ppr. kalbant apie medžius): Ką šlama nudžiūvę ąžuolai? rš. Šlamės tau tėviškės klevai: – Tu liaudžiai šauniai tarnavai! rš. 2. intr. ką nors darant, judant čežėti, krebždėti: Ir žuvis šlama krepšy J.Jabl. Teip tyku treti metai už sienų, nė pelė nèšlama Slm. A jau šlamì (rengiesi)? Sakiau, gal da miegi Mžš. 3. intr. NdŽ keliant šlamesį eiti, bėgti: Šlamù par žolę, girę, t. y. einu J. Ka anie bėgo, ka šlamė́jo par tus krūmus! Lpl. 4. intr., tr. NdŽ prk. šnabždėti, kuždėti: Apie jį niekas niekas nèšlama Pnm. Teta Gertrūda šlamėjo savo kaimynei: – Na, Marcele, juk negalima galvoti, kad šitas mūsų smalsumas būtų kokia nuodėmė rš. | Ūžia, šlãma kiekvieną vakarą man kažkas ausyse Srj. \ šlamėti; atšlamėti; įšlamėti; iššlamėti; nušlamėti; pašlamėti; paršlamėti; prašlamėti; sušlamėti