šiugždėti reikšmė

Kas yra šiugždėti? šiugždė́ti, šiùgžda, -ė́jo intr. BŽ620, KŽ 1. Š, DŽ, NdŽ kilti silpnam garsui, liečiantis stiebeliams, lapams ar pan., lankstantis popieriui, audeklui ir pan., šnarėti, šlamėti: Pakraštyje šiugžda ajerai J.Dov. Už pūdymo šiugždėjo išplaukėję avižos J.Balt. Šiugžda lapai po einančio kojom J.Marcin. Vakar šalna buvo, pieva net balta gražiai buvo, net šiugždė́jo Pv. Vėjelis javą šiūruoja, o javas šu šu šu šiùgžda Rod. Perlojos berneliai – mandri raiteliai ..., kap per dvarą jojo, šiaudai šiugždėjo TŽI259(Prl). Savam jaunam brolužėliu kambarėlį šlaviau, rūtų šluotą prispausdama, kad nei nešiugždėtų KrvD13. Juočbalienė nuvedė jį seklyčion, paklojo lovą, šiugždančią švarutėliais skalbiniais V.Bub. Tai išsipuošę, tik šiùgžda nauji drabužiai Dg. Mergele mano, jaunoji mano, kas šiugžda be vėjelio? – Jaunų mergelių šilkų suknelės tai šiugžda be vėjelio LMD(Vlk). An manos galvelės rūtelė žydėjo, an mano petelių kasnykas šiugždėjo LTR(Vlk). Visos vienodom sukniom insrėdę i vaikščioja, tik šiùgžda Švnč. Šiùgžda kap šilkinis Užg. Plūksnos šiùgžda Rod. Po kojomis šiugždėjo popiergaliai rš. ^ Eina per ugnį – nedega, eina per šiaudus – nešiugžda, eina per vandenį – neskęsta (šešėlis) LTR(Ldvn). Eina keliu – nedunda, lipa per tvorą – nebraška, lando šiene – nešiugžda (šešėlis) LTR. 2. Srj judant ar einant šiaudais, lapais ir pan. čežėti, čiužėti, krebždėti: Girdžiu – po šiaudus kas šiùgžda Rod. Šiauduos pelės tik šiùgžda Dkš. Šiugžda išvien po miškus, kai prasideda tas vantų laužimas Všk. Kaip ji nešiugždė́j[o] nieko, gudri buvo, ir nerado tos kiaulės Srj. Supylėm vandenin vėžius, tai tik šiùgžda, šiùgžda Srj. ║ knibždėti: Šiemet tai šiugždė́tie šiùgžda visokių kirmėlių soduose Nč. Net šiùgžda jų (tarakonų) naktį Btrm. 3. NdŽ gurgždėti, grikšėti: Dirsėta duona valgant šiùgžda J. 4. trūkinėjant, irstant brakšėti, trakšėti: Jos šiugžda, tos skiedros, o jeigu kurią paimi už galo, – greitai sutrupa A.Vencl. Tus puodas jau visas sutrūkinėjęs, tai, kap in rankas paimi, šiùgžda Lš. Stulpą tep nukirto, kad vos laikosi, visas šiùgžda Klvr. Miežiai išdžiūvę, šiugždė́te šiùgžda (iš sausumo lūžta) Mrj. 5. šnabždėti, kuždėti: Bobaitės tik šiùgžda, kad jie sustaikė Dg. Ko jis prie mūsų prikibo? Da plūsta! – šiugždėjo ponios nuraudonavusios LzP. Išmeskite iš galvos vakarykštį pokalbį ir nešiugždėkite rš. | refl.: Karietai sustojus, minia šiugždėjosi ir vožė kepures rš. \ šiugždėti; iššiugždėti; nušiugždėti; pašiugždėti; sušiugždėti