šnabždėti reikšmė
Kas yra šnabždėti? šnabždė́ti, šnãbžda, -ė́jo Š, Rtr, FrnW; M, L 1. intr. S.Dauk, K, BzF184, DŽ, NdŽ šiugždėti, šnarėti, čiužėti: Šienas gana sausas, jau šnabžda N. Net šnabžda javai, kaip išdžiūsta Krm. Jis sėdi pusiau gulom šnabždančiame šiene J.Avyž. Išdžiūvo drobužiai, šnãbžda Krš. Sustojo Jonas, klauso ir žiūri: nieko nė matyt, nė girdėt, tiktai lapai ant medžių šnabžda Ašb. O tos kulkos kad eina par lapus, tik šnãbžda iš vieno Žd. Šnabždėjo kaulai kaip avižos maiše – teip buvo sumuštas Šts. Skepetėlė mano, šilkinėlė mano ant kaklelio šnabždė́jo JD988. Šilkai tik šnãbžda Dkš. Palitas toks, kad šnabždą̃s Šts. Bagota, šnãbžda silkūse Krš. Ėjo per aslą – viskas žvilgėjo, sėdos už stalo – šilkai šnabždėjo KlvD144. ^ Eina par šiaudus – nešnabžda, eina par vandenį – neskęsta, eina par ugnį – nedega (šešėlis) LMD(Sln). Kas lenda par šiaudus nešnabždė́damas? (dūmai) Lkv. šnãbždančiai adv. LKKVII180, šnabždančiaĩ: Dvarininkė nejo taip šnabždančiaĩ (išsipuošusi) kaip dabar kolūkietė Pp. 2. intr. Žd judėti, krutėti keliant šnaresį, šiugždinant ką: Pelė šnãbžda šiauduose Jn. Dukterėle, širdužėle, kas kamaroj šnãbžda? – Cit cit, motinėle, katins peles gaudo (d.) Šn. By pritara kulti, tešnabždiẽ vaikas, kad ir septynių metų Vg. Anie ten šnãbžda kaip šernai, į mišką įeję Lpl. Šnabžda kaip vėžiai terbalė[je] LTR(Dr). Toliau po lauką šnabžda žmonės, įsilindę į rugius Žem. 3. intr. gurgždėti, čiužėti burnoje (apie prastą duoną): Sėlenų duona šnabžda Šts. Šnabžda duona dirsėta valgant J. 4. N, LL171, DŽ, KŽ žr. šnibždėti 1: Senelė šnabždė́jo viena sau NdŽ. Pusę metų be balso šnabždė́jau (buvau užkimęs) Trk. Pikta dvasia šnabžda į ausį be perstojimo V.Kudir. | Jotainėliuose šnabždė́davo ant jo (įtarinėjo vagiant) Rm. | prk.: Juodas ežerų vanduo šnabžda savo seną dainą T.Tilv. Lapai šlama, šnabžda senovės pasakas Vd. | refl. LL171, NdŽ, DŽ1, KŽ: Bobos tik šnãbždas, tik kuždas Krš. Man rodėsi, kad dėl manęs šnabždasi, iš manęs juokiasi [vaikai] Mš. | prk.: Ošia, ūžia, tyliai su žvaigždėmis šnabždasi pušys sp. ║ Šnabždė́jo poterus kaip vėžys, iš vandens ištrauktas Krtn. 5. žr. šnibždėti 5: Važiuokit, kur šnãbžda nuo rožės Sug. 6. intr. Varn, Trš, Krš būti labai daug, knibždėti: Tų kuršėniškių visur šnabždė́jo (buvo atbėgusių per karą) Rdn. Šnãbžda meiso[je] kirminai Pln. | Krūmai šnabždė́jo (buvo pilni paukščių) Vgr. 7. intr. NdŽ čiurlenti, sroventi. ║ banguoti, tyvuliuoti: Dabok, kap ežeras šnãbžda Mrc. \ šnabždėti; apšnabždėti; atšnabždėti; įšnabždėti; iššnabždėti; nušnabždėti; pašnabždėti; prašnabždėti; prišnabždėti; sušnabždėti