kuždėti reikšmė
Kas yra kuždėti? 1 kuždė́ti, kùžda, -ė́jo intr. 1. drebėti, virpėti nuo šalčio: Visi pavargę, be miego, sušalę, kužda, dreba, širdis pati virpa Žem. Gyvuliai žiemą kužda Pun. 2. Škn judėti, knibždėti, vibždėti: Kužda kaip vabalas Rs. Birbėlės (musės) padeda kiaušinėlius, iš kurių vėliau ima kuždėti kirmėlaitės prš. Atėję vokyčiai ant Kalnalio kalno pamatė žemaičius ant pilies bekuždančius ir tarėsi veikiai pamušią juos M.Valanč.
2 kuždė́ti, kùžda, -ė́jo 1. intr., tr. pašnibždomis sakyti, kalbėti: Kužda tarp savęs, galvas sudėję B. Kuždu į ausis R272. Kùžda po ausia Azr. Ėmė davatkos viena kitai į ausį kuždė́ti Jnš. Mergos susitikę kažin ką viena kitai kuždė́jo Sv. ^ Gera kalba tyliai kužda, pikta kalba varpan muša KrvP(Dt). | refl.: Susiglaudę kuždasi tarp savęs, nieko suprasti negaliu Mrj. Visi nustebę ėmė kuždėtis J.Balč. Šnekėkit garsiai – ką jūs čia tep kuždatės! Vv. | prk.: Tai ne bangos marių kuždas paslapčiom – Eglė žodį taria lūpom drebančiom S.Nėr. 2. intr. šnarėti, šlamėti: Šventi pilies ąžuolai paslaptingai kuždėjo rš. Geros avižos: vėjas kai papučia, net kùžda Ds. \ kuždėti; atkuždėti; iškuždėti; pakuždėti; prakuždėti; prikuždėti; sukuždėti
3 kuždė́ti, kùžda, -ė́jo intr. kiaugždėti.