kvaršinti reikšmė
Kas yra kvaršinti? kváršinti (-yti), -ina, -ino tr., kvaršìnti, -ìna, -ìno K 1. varginti, suosti, neduoti ramybės prisispyrus ko prašant, klausinėjant, priekaištaujant, užduodant rūpestį, įkyriai prie ko lendant: Mano boba seniai mane kváršina, kad padaryčiau šaukšdėčių Dkš. Nebekváršink tu manę su savo bul'bom, pilk, kur papuola! Krs. Nekvaršink mane, jaunoji dukrele, skauda mano galvelė JD643. Kelinta jau diena tu mane kvaršini ir kvaršini su tuo pačiu reikalu Krk. Tie vaikai visą dieną kvaršina, net galvą išūžia Vad. Patolei kvaršina, jog jai galiausiai sako visą tiesą ChTeis16(turinys). Bet jam nė karto neatėjo į galvą, kodėl jį taip kvaršina šitokios mintys rš. Nužavink visus, kurie mano dūšią kvaršin (vargin) BPs143,12. Ir nekvaršins jų daugiaus vaikai piktenybės Ch1Kron17,9. Varginti a kvaršinti žmones WP105. Duok jai pakajų. Kodėl kvaršinate tą moteriškę? SE245. Kam tu kváršini pats save? Bd. Teipo kvaršino ją (užgauliojo, tyčiojosi), togdel verkė ji ir nevalgė Ch1Sam1,7. 2. kalbinti: Jei ans neims tą berną, tai kiti kváršina (kalbina) jį pas save ant metų J. 3. raginti: Ūkinykas kvaršino darbinykus, kad dirbtų Srv. Kváršina miškan važiuot Lp. ◊ gálvą kváršinti 1. neduoti ramybės, įkyrėti: Kad jis man galvõs nekváršintų, duok jam pinigų, duonos, šieno J. Kam gálvą savo kváršini (vargini)? J. Nekváršyk tu man galvõs su savo bėdom Grš. Kad ir turiu, bet neskolinsiu, ir nekváršink man galvõs Vrb. Ei, atsitrauk, dukrelė, nekváršink ma[n] galvẽlę JD566. Ką čia bobų plepalais gálvą kváršini vyrui rimtam! Skr. Apsitaisęs, pavalgęs, niekas jam galvõs nekváršina (niekas nerūpi) Dgl. 2. rūpintis: Nekváršink sau galvõs dėl tokių niekų Ll. Tokiais niekais neapsimoka galvą kvaršint Užp. Ko dievams kvaršinti sau galvas žemės darbais? V.Krėv. gálvą kváršintis rūpintis: Visi ją taip vadino, nėmaž nesikvaršindami galvos dėl to vardo kilmės rš. \ kvaršinti; atkvaršinti; iškvaršinti; pakvaršinti; sukvaršinti
kvaršinti junginiai
- kvaršinti galvą