priūžti reikšmė

Kas yra priūžti? priū̃žti, -ia (prìūžia), prìūžė 1. intr. ūžiant pribėgti, pritekėti: Atsukai kraną, prìūžė alaus Gs. 2. intr. NdŽ, Gr ūžiant, zvimbiant priskristi (apie vabzdžius): Prìūžė bičių krūvos Jrb. Tik atidarė duris, ir musių pilna stuba prìūžė Krsn. Atdaro langą, prìūžia musių Drsk. Pastačiau katilą, kap regi prìūžė [musių] Švnč. 3. intr. NdŽ ūžiant priartėti: Taksis priūžė prie Anetos viešbučio rš. 4. intr. NdŽ ūžiant privažiuoti (daugeliui): Prìūžė mašinelių, kapai buvo apsupti [per Vėlines] Krš. Prìūžė mašinų kiek kiek DrskŽ. 5. tr. gausiai pritekinti, pripilti: Viedrą pieno prìūžė (primelžė) – geros karvės Klt. Nepriū̃žk daug [vandens į bulves] Klt. 6. intr. DŽ, Št, Rm, Švnč su triukšmu gausiai prieiti, prisirinkti, susitelkti: Prỹūžia žmonių pilnas kiemas Grd. 7. tr. NdŽ, DŽ1 ūžimu, triukšmu išvarginti: Prỹūžė galvą tiek, ka plyšta pusiau Kv. Jūra priūžė ausis rš. Kad juos galas: rėkė rėkė, ir man galvą prìūžė, dar̃ labai sopa Lp. 8. intr. NdŽ pritriukšmauti, prisišėlti (iki soties): Vaikai lauke prìūžia kiek nori Mrj. | refl.: Kiek par naktį prisìūža, prisikroka Rdn. 9. intr. NdŽ pakankamai prisilinksminti. | refl.: Par vestuves jie gerokai prisiūžė rš. 10. tr. daug pripasakoti: Valdžia priū̃žia vaikam visa ko, negalì susišnekėt Sug. 11. intr. NdŽ smarkiai išbarti. 12. intr. būti pasilaksčiusiai: Kiaulė priū̃žus Rs. 13. intr. Trgn būti nėščiai, lauktis: Priū̃žusi boba – nėščia Ms. ◊ ausìs priū̃žti daug, įkyriai prikalbėti: Pilnas ausìs prìūžė Grdm. gálvą priū̃žti įkyriai pasakojant privarginti: Su palitikums, su balsavimais visims gálvos prìūžtos Krš. \ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti