pritekėti reikšmė
Kas yra pritekėti? pritekė́ti, prìteka, -ė́jo 1. intr. SD302, R, MŽ, I, Sut, LL93, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ pribėgti srove ar lašais: Pilnas kubilas pritekėjo vandens po lašniais J. Pritekė́jo didžiausias klanas kraujo J.Jabl(Skp). Rištakai [v]andenio pritekė́jo iš viedro Klt. Sulos pora puodų prìteka Sb. Nuteka ir priteka vanduo N. | Seilių spaudimas ištekamuosiuose latakuose dažnai esti didesnis kaip pritekančio į liaukas kraujo spaudimas V.Laš. ^ Iki dagos pritek naudos! Tlž. 2. tr. Q648 tekant pasiekti (apie upę): Iš vakarų pusės atiteka nedidelis upelis, kuris, pritekėjęs pietinį piliakalnio kraštą, susisuka ir teka į šiaurę LTsIV626. 3. intr. įtekėti: Visas Nemuno bei jam pritekamųjų upių ledas dar tebegul Kel1881,95. 4. intr. Sut prisidėti, padaugėti (apie laiką): Metai [žmogui] ne priteka, bet nuteka DP580. 5. tr. išbėgus priešais pasitikti: Eina eina diedas, ir prìteka jį lapė Tvr. 6. intr. N pribėgti prie ko: Ir aniemus pritekant [prie Loto], idant duris išdaužytų, išsekė anie vyrai laukana BB1Moz19,9. 7. intr. kreiptis kur, ieškoti prieglobsčio: Kurie pritekam ir laikomės prie pasiūlyto nusitikėjimo CI97. | refl. Q648, CII1065, Lex110, Krz255, N, KŽ: Kurie iš bajaus (mūšio) išbėgs, prisitekės Hesbonop BBJer48,45. Mes kop priesitekėsim? Mž453. 8. refl. dovanojant ką įsiteikti, prisimeilinti: Im (imk) nuo manę šitą žiedą, tai pristekėsi jo dukteriai (ps.) Tvr. \ tekėti; aptekėti; atitekėti; įtekėti; ištekėti; paištekėti; nutekėti; panutekėti; patekėti; partekėti; pertekėti; pratekėti; pritekėti; sutekėti; užtekėti