atitekėti reikšmė
Kas yra atitekėti? atitekė́ti, atìteka, -ė́jo intr., attekė́ti, àtteka, -ė́jo K, LVI204 1. N, K, Rtr, FrnW, KŽ tekant priartėti (apie upę): Iki kol šit vanduo atìteka, t. y. atspito, atbėgo J. Iš ten atìteka upelis DŽ. Upeliukas toks atìteka iš miško Sb. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės Skrb. Šitas upelis iš ežero atateka Kpč. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę LTII203. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi BsV376. | prk.: Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo Ns1832,1. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka prš. ║ apie kraują: Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jo Dkš. 2. refl. KŽ tekant vėl prisipildyti: Vanduo šuliny prie šaltinio atsìteka, t. y. vis pilnas šulinys, vis priteka J. 3. pradėti daugiau rastis (pieno): Kap nuej[o] karvės an žolės – pienas attekė́j[o] Rod. Kai ji (ožka) dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis jos Skr. 4. N, K, Š, DŽ ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: Ãtteka GrvT36. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius Lkš. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom Šd. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė Mžš. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus Pd. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo Vj. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos Ds. Jau metai kap atatekė́jus Švnč. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo Klt. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia Lb. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus Skdt. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau Kzt. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi Skdv. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą Stk. Ji attekėjo iš anos Varėnos Vrn. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių Knv. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios Drsk. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti Grv. Atatekė́j[o] [motutė] an valako Ad. Attekė́jau trisdešimtais metais Ad. Aš attekė́jau šę kurnon (dūminėn) pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą Dv. Kai attekė́[ja]u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs Lnt. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau Rod. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti BsMtI227(Sln). Ji nesutiks su atitekėjusia marčia I.Simon. ║ ateiti į žentus: Muno vyras jau buvo attekė́jęs Žgč. Ans attekė́jęs šišion Plik. 5. ištekėjusiai išsiskirti: Ištekė[jo] ir atatekė́[jo] Mlk. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėt Ml. 6. ateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo PK166. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo BPI224. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp BPI283. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti BBJer49,19. 7. atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau Šil. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo Zp. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s Sn. Dvylika kiaušinių suvalgo – atìteka protas Ig. | refl. S.Dauk, BzF187, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Mrj, Lkm: Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau J. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu J. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu J. Koja atsitekė́jo (atitirpo) BŽ342. Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas DūnŽ. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo Šv. Kaip tik pakišo štinkspirito (amoniako) – tujau atsitekė́jo Trk. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo Vkš. Pirštas užtirpo, niekaip neatsìteka Vkš. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo Všv. Neatsitekė́jo krau[ja]s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi DūnŽ. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau Jdr. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum DūnŽ. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams Lnk. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties Kin. Užgautas atsitekėjo Tr. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves] Jnš. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s Lp. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon Skdt. Buvo blogà, dabar atstekė́jo Aln. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė Žem. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo A.Vien. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs BM58(Vvs). Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo BsPII31. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo TS1902,2–3. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama LC1886,25. | Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo Tl. Atsìteka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi Šts. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo Švnč. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė Aln. | prk.: Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo A.Baran. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo IM1861,55. 8. praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio (apie panages): Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės Klvr. | refl.: Panagės pateka nuo speigo ir atsiteka Skdv. 9. atitirpti, atsileisti: Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė]! (apie įšalą) Lp. Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus! Lp. \ tekėti; aptekėti; atitekėti; įtekėti; ištekėti; paištekėti; nutekėti; panutekėti; patekėti; partekėti; pertekėti; pratekėti; pritekėti; sutekėti; užtekėti