tekėti reikšmė

Kas yra tekėti? tekė́ti, tẽka, -ė́jo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M 1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekė́j[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekė́ti NdŽ. Tekė́ti per pievą NdŽ. Tekė́ti pro šalį NdŽ. Tekė́ti aplink ką NdŽ. Ten, kur tẽka šaltinėlis NdŽ. Maudžiaus tekančiame vandenyje A.Baran. Tekamas vanduo esąs sveikesnis gerti; bet mūsų šulinio (šaltinio) vanduo ir už tekamąjį geresnis J.Jabl. Tyras, tekąs vanduo yra lyg koks užburtas daiktas Mš. Labai gerai baltinius plauti, kur tẽkantis vanduo Nm. Per tę eina tẽkančias vanduo Kb. Tẽkantis [v]anduo Grv. Netekantỹs vanduo Vlk. Karosai an tẽkančio vandenio nelabai mėgsta gyvent Pnm. Ka ne an tẽkančiu [v]andeniu, [žuvys] neišbūna LKT47(Trkn). Upelė te tokia tekė́davo pavasarį Krs. Nat švirkščia, kaip tẽka Birbytas [pavasarį] Aln. Daba ta vaga daugiau užaugusi maldais, nėmaž nèbteka vanduo Lž. Šaltinis, kur tẽka iš pietų pusės, tas sveikas esąs Akm. Išgrūdo (iškasė) grovį didžiausį ten, kur Kesautė tẽka Šauk. Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, kiek priešų ten kraujo tekėjo Mair. Kaip ašaros skaisčios ir tyros, upokšniai tekės po ledu E.Miež. Tokį upelį reik rasti, kur priš saulę tẽka Klp. Sako, reikia atrast takas, kur vanduo tẽka Kpr. Dūkšta tẽka Nerin per Maišiagalę Viln. Mažutė upė, ana iš šitų raistų ir tẽka tik Nmč. Skliausčiuose ežeran tẽka Lebeda Pb. Teka upė rūdynuosan LTR(Tvr). Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda J.Jabl. Pas mus upeliai vynu teka, iš pakraštėlių midum kvepia LLDII105(Vl). Srauni upelė tekėjo, žaliu vyneliu kvepėjo LTR(Srj). Kur kraujai bėgo, upė tekė́jo DrskD209. Tykiai tykiai Nemunėlis tẽka VoL398(Grv). Per žalias girias, per lygias lankas tẽka upelis kai Nemunėlis (d.) Vlk. Pro tuos beržynus, pro epušynus vynelio upė tẽka DrskD95. Vyno upelis tekėjo, pulkas bernelių stovėjo, su jauna mergele kalbėjo LTR(Grv). Mūso upė vynu tẽka, o berneliai dailiai šneka (d.) Rt. Vai eisim, eisim, kur paukščiai lekia, upės vyneliu teka A1884,259. Pirmoja [upė] yra vadinama Pison, kuri tek aplinkui visą žemę BB1Moz2,11. ^ Ko nenustovi kaip tekąs vanduo?! Šts. Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda M.Valanč. Kur teki, krive? – Kas tau darbo, skuste (upė ir pieva) B. Keturi upeliai į vieną ežerą teka (karvę melžia) Mrk. Ūsuotų (t. y. alaus) neturiu, o iš tykaus tekė́tą (vandenį) rasi negers BsPI5. | refl.: Čia upelių nesìteka Jz. ║ sruventi, bėgti kuria kryptimi (apie kraują gyslomis, elektros srovę laidais): Kraujas greičiausiai teka aorta V.Laš. Tegu teka jo gyslomis laisvės kraujas nuo pirmųjų gyvybės dienų! J.Gruš. Kai poliai sujungiami laidu, juo teka srovė rš. Srovė teka iš pliuso į minusą, t. y. iš anodo į katodą rš. ║ prk. plūsti, sklisti: Karvė – turtas, kiek gerybių žmoguo tekė́te tẽka Krš. Taip, jau taip, vaikali, piningas tẽka kaip [v]anduo, nu senovės taip eina Krš. Ir gimsta, ir miršta karta po kartos, ir teka žmonija kaip upės vanduo J.Gruš. Mintys tekėjo lygiau ir aiškiau J.Dov. Duok, kad tarp mūsų tavo žodis šventasis tekėtų ir augtų brš. Lai tek it rasa iškalba tavo M.Valanč. Melodija teka rš. Esmi kaip versmė, iž kurios visada visa gera teka ir niekada negal ižsekt SPI155. Melskitės už mus, kad Viešpaties žodis tekėtų ir pagarbintas būtų Bb2PvT3,1. Melskitės, kad jie žodį priimtų ir kad žodis tekėtų ir augtų Ns1848,2. 2. I, J, LL15 lietis, sunktis, lašėti, varvėti: Balsamas, sunka tekanti iž medelio balsamo SD5. Ašaros jam tẽka (ritas) per skruostus KII11. Prakaitas man tẽka (ritas) nuo kaktos KII11. Ašaros tẽka iš akių DŽ. Pripylei [v]andenio, net perėjo tẽka – nusemt reikia Klt. Petras šluostė rankove nuo kaktos tekantį prakaitą J.Bil. Tẽka prakaitai nuo darbų kaime Ūd. Dirbk, kad net prakaitas tekė́tų Vžns. Reikia pasdaryt visa kas patiem, reikia mygt, kad prakaitas su ašarom tekė́t[ų] Vdš. Ka liuobėj prakaitas tekė́s par nosę, par smakrą – visur Klk. Šlapios kojos suskyla, kraujas tẽka Šmn. Iš blauzdelių [piemenukui] kraujas tẽka Vdn. Kraujai tekė́ję tekė́ję: ana gi [ožkelės] pusė apilupta, tai kraujai gi tẽka iž jos (ps.) LKT349(Ad). Tekėjo mūso bočių prabočių krau[ja]s Kltn. Iš mano kojos kraujas teka KlbIV82(Mlk). Guli žvėris, kraujai tekė́ję Ad. Ta pieva vadinasi Raudonupis: kraujo daug tekė́jo Kkl. Kraujo tekamasis indas KlK46,42. Nū karvės vanduo tẽka į pieną Mžk. Geriau tẽka [alus], jei rupesnis salyklas Dgp. Iš viršaus vis užpila verdančio [v]andens, ans ten i tẽka į apačią Akm. Pilia verdantį vandenį, i tẽka [alus] Kri. Jeigu kitokart salyklas blogas, nei iš viso neteka [alus] Kp. Reik žinot, ka par anksti ar par vėlai nèteka [sula] Sk. Sula tekė́jo ir duonytės buvau pasikepus Alz. Po lopelį medaus kory yr, ir tẽka lėkštėn Ant. Toks obuolas didliai y[ra] skanus, ka kandi – minkštas, sunka tẽka Šts. Ažusuku sūramaišelį, kad geriau tekė́t [išrūgos] Klt. Bulbos šlapios, kai kisielius tẽka Trgn. A tavo moma prispirko bulbų, visos sušalo, iš maišų tẽka, ryna eina Ml. Lašiniai kap pakarta – net vanduo tẽka, tai bus jau kada lietaus Aps. Ot burno[je] seilių teip tẽka, čia brauka tiek Vž. Putelytės iš burnos baltos kaip pienas tekė́jo Slk. Iš kojos tẽka ir tẽka juka Aps. Yra rona, ir tẽka Zt. Prakiurus koja, skystimas tẽka, negyja Svn. Ašaros tẽka iš akių Dglš. Ašaros tẽka tẽka Alz. O kita toki karvė – pieno po viedrą, o kaip silkinis siūlelis tẽka Všv. Vakare pienas iš kakų tẽka karvės Klt. Tẽka ir šąla skrepliai LzŽ. Iš nosies kaip [v]anduo tẽka ir tẽka – tai didelis slanktas Ob. Kito nosis – pakliudei i tẽka [kraujas] Klt. Seilė tẽka, kai pamatai duoną Nmč. Noriu valgyt – net seilė tẽka Lkm. Anam (vilkui) seilė tik tẽka, kad griebt Dgč. Jas (knygas) beskaitant, net seilė, būdavo, ema tekė́ti LTI421(A.Baran). Tai riebumas vištos – net tẽka riebuliai! Klt. Kur bernelio jota, kraujo ten tekėta V.Krėv. Į išvirusią mėsą šakutė lenda lengvai, ir iš dūrio vietos teka baltos skaidrios sultys rš. Iš krosnių tekėdavo ištirpusi geležis, tekėjo ji rynomis, čirkšdama ir taškydamasi, į smėlio arba vandens formas P.Cvir. Vasara buvo tokia, apie kurią bitininkai paprastai sako: medus pats teka į avilius Pt. Šaltas prakaitas pradėjo jam nuo kaktos tekėt BsPII282. Kirto galveles kap kopūstėlius, tekėjo kraujelis kap šaltinėlis LLDIII304(Kb). Guli kūnai kaip sienelė, teka kraujai kaip upelė LLDIII333(Mrk). Kur krau[ja]s tekėjo, rožė žydėjo LTR(Slnt). Iš mano veidelio kraujelis tekėjo, kaip lelija žydėjo LTR(Grv). Kur tik einu, paskum seka, jai per lūpas seilės teka LTR(Brž). Ir aš tę buvau, vyną arielką gėriau, nastruosa nebuvo, per barzdą tekė́jo (ps.) LzŽ. Ašaros iš mano akių tekėtų Ns1857,4. Tenai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmonės gertų BB2Moz17,6. | prk: Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi A.Vien. Piningas daba neskalsus, tekė́te tẽka pro pirštus Krš. Mokslai tekėjo pro ją kaip vanduo pro rėtį rš. Pasakojimas apie Jeruzalės išpūstyjimą ne iš mano plunksnos teka TP1881,34. ^ Vokiečiai gniaužia, kad sunka tẽka Šmn. Atanešė priraškę obuolių, tai net ašaros tẽka (labai gražūs, sultingi) Klt. Kad ji negirdės, verks, per blauzdas ašaros tekės LTsV877. Du zuikučiai (kiškeliai) pjaunasi, balti kraujai teka (bėga) (girnos) Jrg. Du šuniu riejas, balti kraujai teka S.Dauk. Du kiškiu pešasi, o balti kraujai teka prš. Du katinu pjaunas, baltas kraujas teka LTR. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį (duobę) ašaros teka (karvę melžia) LTR. 3. SD319, R240,293, MŽ321,392, I aptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuoti: Krauju teku SD116. Teka akys SD427. Akys ašaromis tẽka (tek B) NdŽ; N. Akys teka vandenimi B. Kūnas krauju teka N. Medumi tekąs, saldus LL87. Kaip padarė ana krauju tekanti žmona – visą turtą savo iždavė ant gydytojų SPI101. Mano nosis apslupus, tekė́jo Švnč. Tekė́[jo] sopulys pro vieną ausį Dglš. Išsirausęs iš manęs [po operacijos] upeliukas, tekù i tekú Bb. Man, kai slanktas, tai bais nosys tẽka, nei atsidvėst negaliu Svn. Nusišluostyk, vaikeli, nosį, matai, ka ji tau visą čėsą tẽka ir tẽka Skrb. Mano akys tek, nei gal liautisi, nesa nėra liovimo BBRd3,49. Kožnas žmogus, kad bus tekančiu iš kūno savo, nečystu bus dėl tekėjimo savo Ch3Moz15,2. Bet kad moteriškė bus tekanti,… bus per septynias dienas atskyrime savo Ch3Moz15,19. ^ Už ją (Lydą) mes gausime Volynę ir Podolę, kraštus, kur upės pienu ir medumi teka V.Krėv. Atejo žemėn, pienu ir medumi tekančion SPII258. 4. R, MŽ, KI318, Mžš, Ob, Kpč leisti skystį, būti kiauram: Tekąs, kiauras SD29. Laša, lietus teka per dangtį SD84. Kibiras tẽka KII1, KŽ. Tẽka pirkios stogas DŽ1. Tẽka puodas pro įtranką Š. Bosas teka N. Dangtis tẽka Nmč. Stogas kiauras, tai ir tẽka vanduo į stubą LKT193(Nm). Va pavietis tẽka – reikia dengt Švnč. Trobos tẽka, o taisyt nėr iš ko Trgn. Tẽka pirkia – reikia dengt Dglš. Kaminas tẽka, visas sutręšęs Klt. Nuplėšė stogą, šiaudinis buvo, tekė́jo Pb. Dangštis pradės tekė́t – ir po namui Ktk. Dabar par stogą nèteka, ale da yra skylučių Skdt. Kas jau mokėdavo dengti tokius gražius stogiukus, galia lytus lyti, ne į trobą tekė́davo Vgr. Kap pradėj[o] tekė́tie [stogas], itai kaminas griūva Ml. Tẽka perejõ svirnas Dglš. Bažnyčia jau tekė́jo, tai apidengė Aps. Ir geležis sudyla, žiūrėk, puodelis tekė́t pradeda Mlt. Tẽka viedras Dbk. Čebatai tẽka Dglš. [Akruotas] prieš vakarą tekėti pradėjo TP1880,44. ^ Puodas puodą kalba (apkalba), ė abie[jų] šikinės tẽka Dglš. Durnojo širdis yra kaip puodas tekąsis NTSir21,17. Kaip puodas, kursai tek CII319. 5. duoti pieno, būti melžiamai: O jūsų karvytė ar jau tẽka? Skp. Ar da tẽka jūsų karvė? Rk. Da biškį tẽka, po puodeliui pritampau Skdt. Da karvė tẽka, tik gal tuoj jau ažtruks Trgn. Viena bergždžia [karvė] paržiem tekės, tai šlakas pieno vis bus Trgn. Ir margoja turi tekė́t lig Kalėdų Užp. 6. K, DŽ rodytis ties akiračiu, kilti (apie dangaus kūną): Žvaigždė, saulė tẽka KI121. Paryžęs mėnuo saulei užuleidus tẽka J. Tẽkanti saulė NdŽ. Prieš saulei tẽkant NdŽ. Anapus tvartų tekė́jo mėnulis NdŽ. Pačia didžiuoja diena saulė tekė̃s pie penktą adyną LzŽ. Ogi pirmiau – saulė tik tẽka – lauke, saulė leidžias – namo tik pareini Pkr. Saulelė tekė́s – kelsi, sutems – gulsi Šts. Saulė tẽka, žiemą vasarą iš trobos, saulė į medžius – numie Trk. Lig saulei tẽkant nušukuosi [linų vežimą], tuokart eis pri pusryčio Lkž. Saulei netekė́jus pasikaišęs andarokus jau audeklus, būdavo, tiesi Vlkv. Atsikeldavom anksti, dar saulė tik tẽka, einam rugių pjaut su pjautuvėliais Pv. Netekė́jus saulelei išeidavom rugių pjautų Šmn. Saulė tẽka, namo turi jot, reikia į lauką eit dirbt Škn. Saulė teka, saulė leidžias – reikia dirbt Žl. Saulė tẽka – rytą išgini, sėda vakare – pargini Alz. Ryto metą saulė netekė́jusi – pažadins, vakare atgulsi – jau saulė būs seniai užsileidusi Bdr. Pakėlė anksti, da saulei netekė́jus Jsv. Ale nueisi in jį – saulė šitai tẽka, jau gatujas (ruošiasi) in darbą Aps. Aš atsikėliau saulelei netekė́jus Km. Reikdavo atsikelt anksti, saulei tẽkant, apsitaisyt, nagines apsiaut i laukt, kol pradeda eit nuo kaimo galo piemenys LKT214(Jnš). Saulė tẽka, penkios – jau gyvas [piemuo] Dg. Misliju, kas čia yra: netrūbija ustovas, o mat da saulė netekė́jus Kp. Saulė tẽka, vėl motinytė kelia Šmn. Saulė tekė́davai ir keldavai vasarą par kaitras bandą ganyt Mšk. Daba vaikai nemato, kaip saulė tẽka Klk. Rytą saulė tẽka, nusileidžia vakare Btrm. O kad tẽkant yr du tie saulabroliai – vienas vieno[je] pusė[je], antras antro[je], tad priš ilgas pagadas Nv. Aušros žvaizdė tekė́s, reikės kelties Brs. Saulė tekė́jo į debesį – lis Dkš. Atejo an jį saulei tẽkant Mlk. In medžio sėdi ažsikabinęs [vabzdys] – miega, ryto, kap saulė tẽka, nė vieno nerasi – visi išskrido Švnč. Teka saulė už Vilniaus miškų, ežerų, o saulėlydis Neringos kopomis slenka V.Myk-Put. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai StnD20. Aušt aušrelė, jau tek saulelė: budin mane mamuželė KlpD5. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį motužė žiūrėjo KlvD117. Dienelei auštant, saulelei tekant, reikės man šalin joti KlvD342. Aušružei auštant vainiką pyniau; saulužei tẽkant ant galvos dėjau LB24. Aušta aušrelė į vario vartus, tẽka saulelė į ašarėles JV810. Kad aš jojau par žalią girelę, aukštai mėnuo tekė́jo JD684. Dar netekėjo šviesi saulelė, kėlė tėvulis jauną sūnelį TŽI241. Dangun saulelė bus mano motulė, anksti tekė́jo, toli lydėjo DrskD82. Mano jauna mergužėlė valion užauginta, ji nematė saulės tẽkant nei vieno kartelio DrskD190. Ni karto nemačiau saulelės tekanti, ni gailios raselės rytą nukrintanti (d.) Šlv. Kam teka saulutė vis iš rytužėlių, man, jaunai našlaitei, vis iš vakarėlių LTR(Lš). Nemačiau ašian saulytės tekant, nei žalmargėlių laukelin varant LTR(Rk). Aušta balta aušrelė, tẽka šviesi dienelė (d.) Prk. Auštrà aũštra, saulė teka LTR(Pns). Saulė tekėjo, kap brolį užmušė, saulė leidos, kap kavojo LTR(Brsl). Šešuro dvarelin aušrelė aušo, aukštoj klėtelėj saulė tekėjo LTR(Lzd). Statyk dureles į pusrytėlius, stiklo langelius į priešpietėlius, kad aš matyčiau saulutę tekant ir piemenėlius pulkelius genant LTR(Zp). Ant darbelių saulei netekėjus, nuo darbelių saulelei nusileidus LTR(Pg). Saulė ratu tekėjo, aukso žiedas mirgėjo LTR(Slk). ^ Nušvitęs jis visas kaip tekanti saulė rš. Po ledu saulė teka (lempa) LMD(Klvr). Aukštas kotas be lapų, viršuj saulė teka (lelija) LTR. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka (žvakė) LMD(Mrj). Ąžuolaitis kankuolaitis, devynšakis, devynlapis, viršuj mėnuo teka (žirnis) LMD(Klvr). Užminsiu mįslę keturgyslę – viršuj saulė teka (jurginas) LTR. Trumpas drūtas avino ragas, tame rage saulė teka (krosnis kūrenasi) Mrk. ║ tr. užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantį: Sūneli, kur tave (šįryt) aušra aušo, kur tave saulė tekėjo? (d.) J.Jabl. Kur tave, seselė, aušružė aušo, kur, lelijėlė, saulė tekė́jo? JV684. 7. H176, Sut, N, I, S.Stan, LL110, Š, FrnW, Dov, Aps eiti už vyro: Teku už vyro R, MŽ. Tekėjusi R110. Merga už vyro tẽka K. Pamėglauk ją, bene tekės už tavęs J. Ana kėslauja tekė́ti J. Ji tẽka už mano brolio NdŽ. Verčiau netekė́k NdŽ. Tẽka mūsų seselė į tolimą kiemelį DŽ. Duktė gi tẽka, o sūnus – ženijas Ml. Man jau para tekė́t ažu bernelio (d.) LzŽ. Mūs moma labai jauna tekė́[jo] Dglš. Anas draudė ją, kad palaukt, netekė́t Dglš. Gi reiks tekė́t, kraičius sudėt Mšk. Kai tekė́jo, daug žadėjo Dglš. Ką už tokio vyro tekė́t, geriau netekė́jus būt Ėr. Tekė́k, kol tẽkamas čėsas, bo seserys ant apivarų užlips Ps. Tekė́t ana nor ir šiandie – kad kas imtų Klt. Tekių yra, bijo tekė́t Klt. Reikė tekė́t až vyro ir bijot Trgn. Bernas ben kiek užu velnią gražesnis – ir tekė́k Užp. Kur dėsies netekė́jus, gailėsies pasenėjus Šmn. Kaip sena kumelė dvėst, teip ana tekė́t nori Slk. Mergai ne valia: jei ima bernas, tai tẽka Aln. Jei už Judošių jaunesnė dviem vasarom, da tekė́t galia Jrb. Tekė́jau už piningų, o ne už vyro Trš. Aš esu augusi, netekė́jusi, ale nesijauninu Vg. Jo duktė tekė́jo ir mane paprašė svočiosna Eiš. Turėsiu žentą, duktė jau tẽka Grv. Tekė́t – tai kilpa an kaklo GrvT134. Septintą dalią imdo iš brolių netekė́jus sesuo Grv. Kap mergos tẽka žu tokio, kur rūkia? Rod. Tę tekė́siu, kur šuva loja [Kūčių vakare] Pls. Kai aš tekė́jau, te buvo alaus Pb. Žmona pakavojo vyrą ir prižadėjo už kito netekė́t Žln. Tu do su botagu karves ganei, o ana jau tekė́jo Klt. Karalius susirūpino, o duktė dar labiau, kad jai reiks tekėti už prasto kareivio J.Balč. Tėvai nuotakos ir jųjų duktė tekė́sima nesibaido juomi (jaunikiu) JR8. Kad tekė́si už manę, tai paleisiu (sako žaltys) (ps.) LKT307(Ldk). Tekė́k, mano dukrele, šį mielą rudenėlį JV344. Mergyte jaunoji, kod nèteki? – Bernyti jaunasis, kod nevedi? JV362. Bevelij namie tekė́t, ne į marteles eiti JV867. O kad aš buvau jauna, netekė́jus, vis bernelius viliojau JD924. Tek ir mūsų seselė į tolimą kiemelį LB74. Jai už girtuoklio tekė́t reikėjo, to šelmio bernužėlio DrskD197. Ka neverksi tekėdama, verksi kampe tupėdama (d.) Plv. Tingiu dirbti, tingiu dirbti, netingiu tekė́ti (d.) Šl. Reikia jai rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Aš už tavę netekėsiu, tu neturi nieko A.Strazd. Tek, dukrele, už bajoro, dukrytėle, už bajoro! LTsI295. Mergelė, su vienu vaikinu suderėjusi, nebgal už antro tekėti M.Valanč. Jie gėrė, vedė ir tekėjo CI705. Motė už vyro tẽka, idant motina taptų DP565. Nes norint daug moterų bu[v]o,… visos tekė́t norėjo DP439. Toji šventa žmona už antro vyro, būdama dabar jauna, nenorėjo tekė́t DP52. Vienokig norint luomas vedusiųjų ir tekė́jusių geras yra, bet geresnis nevedžių našlių ir mergų DP69. ^ Kursai veda (kuri tek), tas ger daro, kurs neved (kuri netek), geriaus CII675. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kaip broliai, dukters kai sesers B499. Jaunas vedęs, jauna tekė́jusi nesigailėkis Sch97. Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o tekėt – kaip akėt PPr436(Jrb). Akėt – kaip tekėt, aust – nė paklaust PPr304(Ps). Tekėti – ne akėti: paakėjus ateisi, ištekėjus nebeateisi PPr158(Rk). Tekė́t – ne akėt, sekas palūkėt Prng. Nesiskubink: tekė́t – ne akėt Ktk. Tekė́t – kap akėt, o būt – nei pradėt Arm. Dabar dukterys aust tai nepaklausk, a tekė́t – kai akėt Rod. Akėt mažutė, o tekė́t didutė Bsg. Daug tẽkančių, maža imančių Drsk. Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų stakta ir asla) LTR. Kromo duktė graudžiai verkia ant žemės tekėdama, tėvui subinę paliekt (aužuolas – tėvas, kromo duktė – gilės nupuldamos kiaušelę paliekt, subinę tėvui, t. y. aužuolui, rodo) B385. | refl.: Aš jau tekúosi, užsakus duoduosi Skr. Žmonės… vesis, tekėsis ne teip, kaip pridera DP13. Norėt, idant… visi vestųs ir tekė́tųs, ir minykai su minyškomis DP68. ║ eiti į žentus, užkuriomis: Už moteriškės tekėti prš. 8. Vvs, An tilpti, sueiti, subėgti (apie siūlus metant audeklą): Du svarai siūlų tẽka vienon sienon Užp. Koks plonas audeklas, argi daug metant tekė́jo? Ob. Aš misliu, kad jau turi tekė́t trys sienos Sdk. Kad gerai tekė́tų ir dar liktų ataudam (linki metančiai audeklą) Pnm. Staltiesėm po tiek, abrūsam po tiek tekė̃s – vis nustatytos normos Ps. Metmenys skalsūs – tekė́jo trys sienos su stulpeliu Ktk. 9. Mž566, SD442, Q140, CI520, R137, R, MŽ, Sut, NdŽ greitai eiti, bėgti, skubėti: Išilsau tekėdamas SD376. Tekinomis eimi, šokinomis teku, skubinomis, skubiai braukiu SD13. Pirma eimi, teku R387. Kas keleliu ėjo, keleliu tekėjo?.. Sesė keliu ėjo, keleliu tekėjo NS353. Teka per dvarelį, neša žiburėlį NS327. Marti teka per dvarelį LTR(Rk). Bitės… skubinai teka pri darbo ir veikiai sugrįžta IM1852,30. Ing Galilėją tekėkiat Mž251. Tavęspi visi tekame, pagalbės tavo geidžiame PK22. Kaip darydavo Tobijošius š[ventas], kuris apleisdamas pietą savo alkanas tekėjo SPII177. Pahonai ižg Persijos tekini tẽka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį DP35. Patys save siunčia, patys teka, norint jų niekas nesiunčia DP219. Pažink mane nevertą, kuris tavęsp tekù DK136. Eš tų prarakų nesiunčiau, o tačiau anys tekėjo BPII312. Bei daug žmonių jopi tekės ir daug pagonų eis bylodami BBMik4,2. O žvėrys tekėjo bei šę, bei tę BBEz1,14. Tekėk, ieškok dabar strėlų, kurias šausiu Ch1Sam20,36. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei SGII47. Su dide linksmybe tekėjo apsakyt tatai mokytiniams Jo MP156. | prk.: Oi, tẽka bėga vakarinė žvaigždelė, visų žvaigždelių pasikviesdama VoL454(Švn). ^ Tekėk šuo, tekėk uodega B, B514. Laktuvis loja, žebotinis teka B, MŽ, N. Gul vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka PrLXVII7. ║ eiti prie ko, kreiptis į kur: Vaistytojop dūšių mūsų tekė́kime, o niekad nemiegokime DP478. Kiekviename reikale mūsų Jop su didžiu tikėjimu ir padūksiu tekė́tumbime DP152. Ir ne vieno nottremia, Jop nuoširdžiai tẽkančio DP327. Tosp saulėsp teisybės, tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekė́kime DP26. Bei šitai metas buvo Tavęs tekėti (paraštėje meilinėti, meilauti) BBEz16,8. 10. A1884,112, LTI149 slinkti (ppr. apie gyvenimą, laiką): Laikas tẽka DŽ. Jos gyvenimas tekėjo sena vaga DŽ1. Gyvenimas tekėjo jiedviem kaip sapnai sapnavos V.Krėv. Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove V.Kudir. 11. tokėtis, gaivelėtis, peikėti: Tekė́te atsitekė́jo i pati atejo Šv. | refl.: Pieno devė [nualpusiai], pradėjo tekė́ties DūnŽ. 12. refl. KŽ vaisintis (apie avis, ožkas). ◊ píeno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur píeno ùpės tẽka? Dkš. séilė tẽka sakoma, kai labai ko norima: Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽka Pnd. ùpėmis (upẽliais) tẽka labai daug yra ko: O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka I.Simon. Želvoj arielka tai upẽliais tẽka Žl. \ tekėti; aptekėti; atitekėti; įtekėti; ištekėti; paištekėti; nutekėti; panutekėti; patekėti; partekėti; pertekėti; pratekėti; pritekėti; sutekėti; užtekėti

tekėti sinonimai

tekėti antonimai

tekėti junginiai

galintis vesti/tekėti, palengva tekėti

Ką reiškia žodis tekėtinis? Visi terminai iš raidės T.

Draugai