riebumas reikšmė

Kas yra riebumas? riebùmas sm. (2) DŽ 1. Q181, H, H174, R, Sut, N, K → riebus 1: Tai riebùmas barsuko taukų – tokiam šalty nesustingo Trgn. Silkės be galvų, ale kad riebùmas! Slm. Dabar pats riebùmas pieno, mat, an geros žolės Slm. Kitų karvių keturi [procentai] būna riebùmas Krš. Mes nenešėm į pieninę, ne mes to riebùmo tikrinam, ne mums svarbu Trk. 2. sing. SD370, ChTeis9,9 riebalai, taukai: Grybai skani yr, ale reik riebùmo KlvrŽ. Lašiniai reikia padėt an petelnės, pakepyt, ir riebùmo bus Nmč. Iš dešros visas riebùmas [per kaitrą] išvarvėjo Mžš. Kopūstai dideliai nora riebùmo Lk. Įpils alyvo, i tat jau visas riebùmas Trš. Išsipeckojau rankas riebumu, tai vos išprausiau LMD(Pns). Plebonas tur kožną rytą malkų ant jo (altoriaus) uždėti bei aukštai ant viršaus sudeginojimo afierą pataisyti ir taukus (riebumą) dėkavojimo afierų ant jo uždegti BB3Moz6,12. Nuknebinėja, kad nebūtų tokio riebumė̃lio, ir valgo Rm. Riebumùko anie turėtų, ale tiktai nedideli tėr paršeliai Lkv. | prk.: Taukais ir riebumu papildysis dūšia manoji DP134. ║ prk. derlius: Kuris padarė rubežiumis taviemus pakajų ir riebumù kviečio sotina tave DP487. 3. K nutukimas, nusipenėjimas, įsiganymas: Jis par riebùmą nepasivaldo (nepasijudina) Pc. Tavo bindzalo riebùmas – kaip kleckas Skdt. Jurgutis iškišo pagalį, ragana pažiūrė[jo], kad nieko riebumo netur – šeria toliaus BsMtII153. Kap bėga, tai visas liunga iš riebùmo Švnč. Pasturgalis liula iš riebumo Šts. Karvė iš riebùmo net dribsi, kai eina Ktk. Pačiam riebumè [kiaulė], reikia jau pjaut Vdš. Riebùmo gyvuolio ir žiūria, priimdami į „Maistą“ Jrb. Misliom, kad telinga [karvė], o mat iš riebùmo tešmuo atsirado Slm. Riebùmo riebūs [paršai] Strn. Sakau, kad ne an gero toks riebùmas Trk. Baisus riebumė̃lis [vaiko] nugaros! Ktk. Riebumė̃lis to arklio! Pc. 4. [i]riebioji vieta, dalis:

riebumas sinonimai

riebumas antonimai

Ką reiškia žodis riebumeinia? Visi terminai iš raidės R.