šę reikšmė

Kas yra šę? 1 šę̃ adv. JI554, KŽ, LD81(Šk, Jrb, Rs), Žž, Lš, Pls, Dv, šę́ LD81(Škn); DP67, MP173, SE159, N520 žr. 1 šen: Eik šę̃ K, NdŽ, Prn, Azr. Kas tik važiuoja, tai vis šę̃ važiuos Šlčn. Anas šę gyveno, o dabar išvažiavo Arm. Vaike, tu ant šę pasislink! Vdžg. Netoli Ekmenos, ant šę̃ linkui (šioje pusėje) tas pilkalnis Erž. Aš da išeinu ir tę, ir šę̃, kitiem da blogiau yra Ob. Pasidairiau šę̃ tę ir susiradau Šn. Da tamso[je] vieni šę̃, kiti tę ir išvažiavom Erž. Ka išvarža ma[n] būtų, tai išeitų kas no[rs] a šę̃, a tę Jrb. Nėra rodos: bėga šę̃, bėga tę – gerai, ka ji tokia apsukri Erž. Ir šę̃ žiūrau, ir tę žiūrau – nėr mano mergelės (d.) Mrk. Eik šę, merga, į mane, duosiu žodį į tave (d.) Vlk. Dak šę̃ peilį be kriaunų, nusipjausiu lašinių (d.) Snt. Ištiesk tavo ranką ant marių, idant vanduo vėl šę atpultų ant egipcionų BB2Moz14,26. Noah ... išleido varną, tas lekiojo šę bei tę BB1Moz8,6. Šę manęspi BB2Moz32,26. Duok šę ranką tavo BPII43. ^ Šę̃ bėgęs, tę bėgęs, o jaunikio nėr Vlkv. Šę̃ lėkęs, tę lėkęs – reikia pinigų Pžrl. Šę durst, tę durst – abu galai lygūs (sakoma ko visur ieškant ir nesurandant) KlK13,100(Plv, Bgt). Šę̃ brūkšt, tę brūkšt – abu galai lygūs (durų stūma) Ig, (skilandis) Šn. ◊ bei šę̃, bei tę̃ visur, vietomis, aplinkui: Gręžės bei šę, bei tę BB2Moz2,12. paláuk šę̃ sakoma stebintis: Paláuk šę̃, kada da tas mano pirštas pratrūks! Jrb. Keturi metrai, paláuk šę̃ – gilu! Snt. ×šę̃ do tę̃ Lš greitai, vienas du: Tik šę̃ do tę̃ apsigręžęs ir namo džiauk! Rod. Šę̃ do tę̃ padariau visa ir nuejau laukan darbuit Arm.
2 šę̃ prt. žr. 2 še 2: Šę̃ peilį – nėra kuom atriekt duonos Arm. Šę̃ man žirgą pabalnotą, ir aš mandras būsiu (d.) Rod.

šę junginiai

Paksi SE

Ką reiškia žodis šęjau? Visi terminai iš raidės Š.

Draugai