brūkšt reikšmė

Kas yra brūkšt? brū́kšt interj., brū̃kšt 1. stipresniam pabraukimui, patraukimui žymėti: Aš jam per veidą tik brū́kšt su silkės uodega Rk. Brū́kšt ranka per šaltą geležį Dkš. Brū́kšt parašė Ds. Brū́kšt vaikas ir insipjovė Lp. Brū́kšt ir atlapojo duris Grž. Karvė liežuviu tik brū́kšt brū́kšt žolę ir nuėdė Ds. Važiuodamas brū́kšt užkabino ir apvertė Gs. 2. šiaip kokiam greitam veiksmui žymėti: Kap geras rogių kelias, tai tik brū́kšt – žiūriu, jau ir Merkinė Lš. Jojo jojo – tik brū́kšt miškan (iš kelio) Lp. Brū̃kšt ir išejau Kv. Duris atkabino – tuoj čigonė brū́kšt į vidų Rd. Brū́kšt ir praregėjo aklasis Tv. Aš tuojau brūkšt brūkšt atsegiau savo šikšninį, ėmiau mierą ir pradėjau siūti kailinius M.Valanč. Senasis diedas tik brū́kšt! brū́kšt! rudinę; padrumst! į upę Jrk22.