varvėti reikšmė

Kas yra varvėti? varvė́ti, var̃va (var̃vi K, KŽ), -ė́jo intr. 1. SD206,255, Q530, R, MŽ, MŽ474, Sut, D.Pošk, N, I, K, M, L, Š, Rtr, ŠT182, DŽ, KŽ lašais ar srovele tekėti, lašėti: Kraujas tekąs, varvąs SD113. Pradėjo lyti, vanduo var̃va Klm. Lašai par kiaurą stogą var̃va Rm. Var̃va tau an akių – ir užlopyt nėr su kuo [stogo] Antr. Tas gizelis paėmė iš kišeniaus tą sūrį, suspaudė, kad net vanduo ėmė per pirštus varvėtie! BsPIV144(Brt). Nuo galvos ir drabužių varvėjo vanduo tiesiai į kurpių užkulnius J.Balč. Duobę primeta primeta tošių, kūrina – ir var̃va tada tan viedran [degutas] Krs. Išsileidęs saulėje degutas žaliai blizgėjo, sunkėsi, tekėjo šulais ant šiaudų ir varvėjo ant žemės M.Katil. Tai parmerkė, ka varvė́jo par užpakalį vanduo Krž. Prakaitas nuo jo lašais varvėjo J.Jabl. Dirbdavom, ka i prakaitas par nosį varvė́davo Žg. Aš jo (kuino) taip gailiuos, kad kartais ašarų srovės, ypačiai kad iškoliots jodau, var̃va nuo zūbų K.Donel. Po šašais pūliai ejo – net var̃va par kaktą Šmn. Kraujas brangiausis sunkasvisur ir lašais varva ant žemės brš. Jam kraujas nuo krūtinės … strūkliais žemyn varvėjo LC1879,33. Kur kūns gulėjo, rožė žydėjo, kur krau[ja]s varvėjo, upė tekėjo KlpD28. | Po lytaus pastogis var̃va J. [V]anduo darmai nevarvė́jo [upe], sukė [malūno] akmenis Pn. ^ Ir aš veselė[je] to[je] buvau, alų midų gėriau, par barzdą varvė́jo, dantys neregėjo Vkš. Verkia, kad net par apyvarus varva Žml. Eina – kaip smala varva (lėtai) LMD(Šl). Įkišu – marma, ištraukiu – var̃va (šulinio kibiras) Nm. Įkiša – marma, ištraukia – var̃va (samtis) Klvr. | impers.: Užėjo lytus, kur dingsi, šokom po medžiu, o ir čia var̃va Slv. Kamara šlapia, nuo lubų var̃va – kaip te nepus, nepelės?! Mžš. Oi sniegti, lija, nuog stogų varva KrvD43. Jau ka lys, par akis varvė́s, tuosykiais ans šienaus End. Kap šalta, tep ir var̃va nuog nosies Dg. Pantį pakabino, var̃va nuo pančio, tai žinok, ka lyja (juok.) Snt. Į pieną var̃va nu šonų, bėga – negal milžti par lytų Trk. ║ NdŽ, Eig lyti, lašnoti, lynoti: Lytus nebevarvėjo daugesni ant žemės BB2Moz9,33. | impers.: Var̃va i var̃va – jau ruduo Ms. Ka nelyna, ta nelyna, ka pradeda varvė́ti, nėkaip neužkiši Krš. Kad tik nepradėtų varvė́t! Pc. Džiugina [sinoptikai] nelysią, o var̃va i var̃va – nepjausi miežių Krš. Volungė sako: – Varvė́s, varvė́s, varvė́s Plt. 2. sunktis: Šokam, net tiktai prakaitas var̃va Užp. Šidydavos iš jo, ka tepalas par bambą var̃va – toks mugulys, pakiautęs, neapsižiūria Krč. Varvės kraujo šlakeliai kai bijūno lapeliai RD44. Iš įpjautų vietų varvėjo lašeliais kraujas J.Balč. Iš smetoninės silkės taukai var̃va Grz. Var̃va iš liepų medus Antš. Prakaitas var̃va par abu galu PnmR. | prk.: Klausaus – atrodo, girdžiu džiaugsmą, viltį, vargą: tai žodžiai atšilę varva iš pačių paširdžių J.Marcin. Kitam tie rubliai varvė́te var̃va, nebžino kur i bekišti Krš. Gal ir turi [turto], ale pro tarpupirščius niekas nevar̃va (nerodo savo turtų) Slk. Kaitra varvėte varvėjo iš plyno dangaus L.Dovyd. ^ Dirbk, kad prakaitas nevarvė́tų nei iš kaktos, nei iš mašnos Km. Čia spaudžia, čia nèvarva Mrc. 3. KII237, Lt darytis, būti šlapiam, drėkti, šlapiuoti: Atminkiam visi, ką Jezus kentėjo, kad smarkiai krauju del svieto varvėjo SGII83. Kaip išvysi jo visą kūną kraujais varvantį dėlei plakimo, tada dūmok: šitai mano griekai jo kūną teipo išplakė BPI424. Visas jo kūnas pilnas buvo vočių, skaudulių, visas jo kūnas varvėjo pūliu BPII199. Mūsų akys varva CII319. Man var̃va akys, kaip par dūmą matau Krm. Jam ausį skaudėjo, tiek varvė́jo Brž. Ausys varva teip pat kaip ir akys nuo nečystumo kraujo Sln. Visa varvė́jo, mirė žaizdose Krš. Visą laiką šnapše mirko, dabar var̃va visas Sug. Nuo tokių darbų varvė́jo jo rankos (kraujas iš žaizdų bėgo) Lb. Slanktas ir slanktas, nosė var̃va ir var̃va Aln. Rankos šąla, nosis šąla, smurgas var̃va Užp. Alutį gėrė, snarglys varvė́jo JV541. Priš lytų lašiniai var̃va, tikras vanduo, ne taukai Vdk. Ka pradės varvė́ti [gėlės], žinok, kad lys greitai Brs. | prk.: Nūšėrėm paršą, varvė́jo visas – toks riebus Grd. Putinai krauju varva A.Baran. Žegnok mano žemę ir vainikuok ją su savo lobiais, nesa tavo pėdos varva riebumu prš. Dėdė man žadėjo pakrėsti dūlių, kvapnių, medum varvančių kriaušių rš. 4. praleisti skystį, tekėti: Tas kranas amžinai varva, reikia taisyti KlK45,24. Šiaudas tai anas, kai sumuš lopeta, tai jau anas var̃va te Pb. Statinė var̃va NdŽ. Paražiuo dengtas stogas veikiau var̃va Šts. Tas stogas jau pradėjo varvė́ti Lnk. Namas kolek nevar̃va, stovi ilgai Ssk. ^ Muzikonto visada dangčiai varva LTR(Ds). | impers.: Kap gerai palija, tai net per lubas var̃va Lš. Reikia taisyt, dengt, tada nevarvės per palėpę Dglš. Iš statinės var̃va NdŽ. 5. būti permirkusiam, šlapiam: Jis an lyčių šokinėjo, tik slyst, puškū puškū – visas var̃va Mžš. Išsitrinkau galvą, varvù – neisu nėkur Krš. Paglosto arklį, o tas visas sušilęs, net varva LTR(Kp). Pakliuvau į lytų, sulijau kaip žiurkė, visa varvė́jau Krš. Šlapi jūs, var̃vate, apdžiūkite Drsk. Pela prakaitas, visa varvù Rdn. Kojos šaltos kaip ledai, o pats esu varvą̃s iš prakaito Kal. Parejo visi var̃vantys kaip žąsys Lkv. Šlapi visi parejo, varvamì Erž. Parvažiuojant prisimušo mašina, parvažiavom – varvė́te varvė́jom (suprakaitavę) Krš. Mėšlai bus varvą, o toli vežti, bus arkliams sunku Žem. 6. Mrj, Gs, Skr prk. žibėti, blizgėti, tviskėti, spindėti: Tai gražiai išsipuošus, kad net var̃va Ig. Auksas, sidabras tik varva nuog jų apsirengimų BsMtII215(Graž). Ir eina girininkas į tą kalną kaip į kokį dvarą, visur puiku puiku, gražu, tik auksas varva! BsPIII13(Nm). Viduje visa varva auksu, sidabru ir deimantais – taip gausiai išpuošta bažnyčia maldininkų Šlč. Stovi kareivis su kardu, o jau jo tiej guzikai tai visi iž vieno net var̃va, kap jiej blizga! LKT228(Krn). 7. NdŽ verkšlenti, knirkti. ◊ ãkys var̃va 1. Ut, An ima pavydas, pavydi: Ãkys var̃va, kai kitus pamato valgant Vdžg. Mato, tai i ãkys var̃va, kad daug turi Ėr. Varvès jiem ãkys, kai matis, kad Balys gerai gyvena Užp. 2. žavisi: Bernam ãkys var̃va žiūrint in tokią mergą Ktk. ãšaros var̃va gaila, skaudu: Úaros var̃va į agurklus veizant (labai menki) Krš. [net] séilė (séilės) var̃va sakoma labai ko norint: Net séilė var̃va an tą druską žiūrint Mžš. Tas tai nuo pat mažumėlės: traktorių pamatis, tai net séilės var̃va Slm. Lekiam pro sodą, pravedu mergaites greit, o séilė var̃va (norisi obuolių) Slm. Ana nora gerti, séilės var̃va Trk. Nuvažiuoju į Klaipėdą, mun séilės var̃va, ka pilnos lentynos visokio velnio (prekių) y[ra] Jdr. \ varvėti; apvarvėti; įvarvėti; išvarvėti; nuvarvėti; pavarvėti; pervarvėti; pravarvėti; privarvėti; suvarvėti; užvarvėti

varvėti sinonimai

Ką reiškia žodis varydinti? Visi terminai iš raidės V.