žibėti reikšmė
Kas yra žibėti? žibė́ti, žìba, -ė́jo intr. KBII169, K, NdŽ; SD174,75,177, SD137,272,358, H180, CII148, R, R178,424, MŽ325, Sut, N, LL9, ŠT366 1. intr. švytėti àtmušama šviesa; žvilgėti savo lygiu paviršiumi, spindėti, tviskėti: Ginklai žibė́jo saulės spinduliuose KI547. Ne zerkolas žiba SD73. Svidu, žibu, tvasku, skaistinuosi SD3157. Akmuo brangus, labai žibąs, skaistus adamas (deimantas) yra ižmintis Dievo SPII215. Visa bažnyčia až žìba Rod. Pentinai žibė́ti tura, kardas žibė́ti tura, šautuvas žibė́ti tura Sd. Plėškių sagčiai ir ringės buvo žìbanti ir būdavo šveičiami kaskart Plšk. Ant galvos blizga žiba karūna žvaizdėta D.Pošk. Raudonai žibąs I. Auksu žibąs S.Dauk. Ypačiai kaipo jaspio akmuo bežibąs kaipo krištolas Ch1Apr21,11. Virdulį nušveitė, kad žìba kaip auksas Jnš. Jam reik, kad žibė́tų žiedas, o ne tei koks Jrb. Kardas auksu žibantỹsis J. Nu ir aštri piela, tik žiba dantys Šlvn. Tik blizga, tik žìba tas katilelis, ir baigta Švnč. Danteliai žìba da prieky – tik penkiasdešimt aštuntus eina Klt. Atvažiuo[ja] vyresnybė, auksiniai guzikai, kinkymai visi žìba blizga Všv. Matydavos prieš saulę auksas žibė́davo, kryžius visas matydavos, Salako bažnyčia matydavos Slk. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai, jie mylimą Lietuvą gina Mair. Ar aš mačiau tuos žiedus, misliji, iš arti: matydavau tik, kad žibė́davo krautuvės lange pro stiklą Jrb. Va, vaikel, kokia tau graži titė: žìba tviska! Mžš. Pūką nukerpa milui, ka žìba, gražus Pš. Linų gražiausių iššukuoji, net žìba Šmn. Pluoštas geras kaip šilkinis, žìba, žiūrėk, kai šukuoji Kp. Sena, matyt, kad jau susdėvėjus [lininė staltiesė], vis tiek žìba Srj. Su [kuilių] iltims prosydavo, ka žìba tas kalnieriukas, ka žìba! PnmŽ. Alkūnės nuzulytos žìba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Juostelėm tokiom, raina, žìba visa [gyvatė] Kpč. Kitokia ir spalva, žìbanti – tos geležinės gyvatės Svn. Zelzino sparnuos yra žìbančios spalvos plūksnų Vb. Al’ graži ta plunksna, žìba visas kiemas Varn. Mačiau vieną kartą [kurmį], ale juodas, gražus, net žìba, ot kaunierius būt gražus Dg. Juoda buvo karvė, plaukas žibė́jo, tai buvo Blizgė Svn. Juodi arkliai, žìba – toki Drsk. Gražus arklys, inšertas, šerstis trumpa, žìba Brb. Avižų arklys kad gauna, plaukai žìba Jrb. Duok tam veršiui pieno, žibė̃s, kad ką nori Jrb. [Pyrago] plutą patepi [kiaušiniu], tai tokia graži, žìba PnmŽ. Va, iškėlė korį – medus žìba Kair. Sviesto tepa tiek plonai, kad vos tik žìba Brž. Grūdai čystūs, net žìba Aps. Reikia, kad miltai žibėtų, nebūtų padusę Vad. Jei žemė žiba, matyt, antšalas dar eina Gs. Mano tvartas molinis, net žìba Adm. Žolės buvo žìbančios (su rasos lašeliais), paroviau Drsk. Tyriausi rasos perliukai ant voratinklio siūlelių žiba saulėje lyg laumės juosta sp. Viršus [kazlėko] žìba, o apačia su baltu pamušalu, tokie slidūs labai Šmn. Žilvitis tai žibančiaĩs lapais Brt. Vienas [sidabražolės lapo] sonas">šonas žalias, o kitas žiba Kpč. Prisipirkę degtinės, buteliai tik žìba Nj. Ištąsė raganą po laukus, tik kauleliai žìba! Rod. Savo peilį atrado da bežibant, betviskant, ale brolio peilį surūdijusį BsPI117(Tlž). Ir žibamų sagų gavau pirkti J.Jabl. Dūdos žibėjo šaltos ir kurčios A.Vaičiul. Viskas auksu, sidabru ir žemčiūgais žibėjo juose (namuose) S.Stan. Saulė švietė į vandenį, ir jis atrodė kaip žibantis auksas J.Balč. Šiaurvakariuose liūdnasis Rambynkalnis raudonai pilkai vakaro saulelėje žiba A1884,279. Smiltyje žibantiejie grūdeliai yra grynas putnagas A1883,75. Nevesk, broli, tu mergaitės žibančiu vainiku: žibąs josios vainikėlis – didi didžturtėlė (d.) J.Jabl. Aš nenoru tos mergytės žìbančiu vainiku BzF7. Jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai StnD12. Ir pamačiau margą dvarą žibančiais langaičiais RD107. Kur žìba žiedeliai, te žiūri berneliai JT460. Ant tavo rankelių žiedeliai žibėjo, o ant mano jauno – aštroji šoblelė LLDIII308(Lš). Jo drabužiai pasidarė žibantys ir labai balti kaip sniegas SkvMr9,2. Ir kaip saulė kėlėsi bei spindėjo ant anų auksinių skydų, pašvito, žibėjo visi kalnai BB1Mak6,39. Vorarykštė rodosi debesysa nulijus, šitaipo žibėjo apskritinai BBEz1,28. Vaikai Izraelio regėjo, jog oda jo veido žibėjo BB2Moz34,30. Tie veidą Dievo žibantį reg SGII107. Teipajag ir metu permainymo jo tėvas balse, sūnus kūne padeivintame, o dvasia š[ventoji] debesyje aname žibantimè DP259. ^ Auksas ir purve (purvyne Pln) žìba JT181. Auksas ir pelenuos žìba Šk, Trgn. Ne viskas yra auksas, kas žiba M. Ne visa auksas, kas auksu žiba LTR(Šl). Ne visa auksas, kas žiba, ir ne visa tatai žodis Dievo, ką ižg rašto privadžioja DP303. Žìba žibė́te, nėr kur dėti End. Kas žiba, tas traukia prš. Žiba kai žaltys J.Jabl. Žiba kap šilkas, bezda kap vilkas LTR(Lzd). Žìba lyg šunio pautai Klvr. Rengies rengies ir šūdu žibì Rod. Kap šūdas, tai ir šūdu žìba Rod. Žìba kai žaltys, ėda kai arklys (dalgis) Snt, LTR(Mrj, Alvt). Žìba dieną, žìba naktį (langas) Sch60, JT268, Ck, Lš. Vidury kupsto auksas žiba (dega ugnis) LTR(Šmk). Žìba kaip šilkas, kanda kaip vilkas (dilgėlė) Nm. Kas tai būtų per ponia? Šimtas ant jos drabužių, o kaip vėjas pučia, nuogas kūnas žiba (višta) Sim. Ateina pana šimtamarškinė, papučia vėjas, žiba šikinė (višta) LTR(Krsn). Ilgas kai cygelis, žiba kai špygelis (šarka) B658. Diedo karo (kliba Lp), bobos žìba (šulinys su svirtimi) Srj, Lzd, Lš. Nunešė žibantį, parnešė lašantį (ąsotis) Ds, Lš. žibančiaĩ adv.; S.Dauk. 2. intr. MŽ švytėti savo šviesa; skaisčiai šviesti: Ugnis (saulė) žìba, bus diena Bn. Šviesybė žibanti, blizganti, spindžianti D.Pošk. Ryto tik dienelė pradėjo žibė́t, i musės užpuolė Lnkv. Ale dangus – led žìba – jokio debesiuko Žl. Saulė nežibės daugiaus CII408. Tegul jam žiba šilta saulelė S.Dauk. Net saulė gražiau žìba Pls. Pro miško kraštą žibėdama tviskėdama, lyg rasoj visa išsipraususi, linksma ir skaisti kilo saulė J.Paukš. Kamgi šviečia ir žiba žaibai? LTR(Lnkv). O žìba, o žìba visi vakarai [nuo žaibų] End. Rasi duobę ir jon žibančią šviesą, daug žibančių žvaigždžių (ps.) Pns. Žiūrėk, – sakau Baltrui, – ar tik ne žvaigždė žiba? J.Bil. Saulė žemai nusileidus ant žemių žibė́jo (d.) Ign. Saulutė vakarėlio leisdamos žibėjo LTR(Slk). Devynis rytus tai netekėsiu, o šį dešimtą miglon žibė́siu DrskD209. Aš pasiversiu aukso žvaigždele ir aš žibėsiu giedrią naktelę LTR(Lp). Žibėk, žaibeli, trenk, perkūnėli, nutrenk piktą vyrelį LTR(Vlkj). Ugnis žiba par langą J. Žìba ugnė, užeikim Drsk. Denga pirkia, žìba jau stogas Vlk. Kodė ta ugnis tei žìba? [p]Jrb.