šerstis reikšmė

Kas yra šerstis? ךer̃stis (brus. шэpcць, l. sierść) sf. (2) NdŽ, OZ55, Švn, Slk, Vj, Sdb, Rgv, šerstìs (4) Krk, (2) Rod, Brš, šérstis (1) Slm, Krs; Kos54, RtŽ, KŽ 1. sing. col. gyvulio, žvėries plaukai: Avelių žiemos šerstìs ilgesnė Rod. In pavasarį šer̃stį maino kiaunė Rdš. Puodkelėn pridėta skudurų, šer̃sties ir po [tvarto] slenksčiu apkasta (brt.) Pv. Boba pradė[jo] verpt meškos šer̃stį (ps.) Grv. Karvės su sena šersčià Btrm. Kiek ant veršiuko šer̃sties, tai tiek danguj žvaigždžių (ps.) Lš. Meškų (tokių grybų) apačia kap šerstùkė Drsk. | prk.: Pašiurpina prieš šer̃stį obliavojant Mlt. ║ menk. plaukai, gaurai: Buvo jo baisiausia šerstìs – ligi žemės Srj. 2. sing. Pns, Lp, Pv, Bsg, Trgn, Rgv, Krs gyvulio, žvėries plaukas, spalva: Ne vienos šer̃sties gyvuliai Brš. Karves vadinom pagal šer̃stį Prn. Arklių yra visokios šérsties Kp. Pasakyk man, berneli, kokios šerstiẽs žirgelis (d.) Ppr. Šersties širmos ir juosvos FrnW. Kokios šer̃sties žibenkštė? Rod. ║ spalva: Kokios šer̃sties gražios skarelė! Klt. Raudona šer̃stis man labai tinka Ktk. 3. M, KŽ kortų rūšis, spalva. ◊ po šersčià pritariamai, palankiai (pakalbėti, pasakyti): Ne po šersčià pakalbėjo, tai ir nepatiko Rgv.